Šalčininkų spaustuvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šalčininkų spaustuvė – spaustuvė, įkurta 1950 m. Šalčininkuose.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš pradžių spausdino tik lenkų kalba laikraštis „Ojczyzna Radziecka“, 19511953 m. – MTS laikraščius: Eišiškių „Stalino keliu“ (lietuvių ir lenkų k.), Jašiūnų „Stachanovskij trud“ (rusų ir lenkų k.), Šalčininkų „Darbo vėliava“ (lietuvių ir lenkų k.), nuo 1954 m. – rajono laikraštį rusų kalba „Sovetskaja Rodina“, nuo 1958 m. laikraštį „Tarybinė tėvynė“.

1973 m. spaustuvė rekonstruota. Eišiškių rajono administracinį centrą perkėlus į Šalčininkus, prie spaustuvės prijungtas Eišiškių skyrius. Vėliau Šalčininkų spaustuvė prijungta prie Alytaus spaustuvės. Turėjo 4 linotipus, 3 plokščias ir tigelines spaudos magmas. Spausdino trikalbius laikraščius „Lenino priesakai“, „Šalčia“.

1991 m. sausio mėn. Šalčininkų skyrius atsiskyrė nuo Alytaus spaustuvės ir tapo savarankiška poligrafijos įmone – valstybine spaustuvė, vėliau valstybinės leidybinės įmonės „Šalčia“ spaustuvė, o nuo 1994 m. – UAB „Šalčios kraštas“ spaustuvė, spausdino laikraštį Šalčia (lietuvių ir rusų k.), blankus, smulkius spaudinius.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 482-483 psl.