Šadrafa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Šadrafa (finik. šdrpʾ, šdrbʾ[1]) – dievas ar demonas vakarų semitų mitologijoje.[2][3] Žmonių atžvilgiu veikdavęs palankiai. Buvo siejamas su gydymu, šios dievybės vardas gali reikšti „gydymo dvasia“. Manoma, jog galėjo būti tapatinamas su graikų dievu Adoniu.[2]

Žinios apie Šadrafos kultą siekia I tūkst. pr. m. e. vidurį.[3] Šadrafa buvo garbinamas Palmyroje, taip pat Leptis Magnoje (šiaurės Afrika). Leptis Magnoje garbintas kaip miesto globėjas, tapatintas su Liberiu-Dionisu.[2]

Neretai vaizduotas virš kalnų, kaip bebarzdis jaunuolis, stovintis ant liūto. Vienoje jo rankoje – nedidelis liūtas, o kitoje galėjo laikyti rimbą. Vaizduotas vilkintis ilgu, žeme besivelkančiu apdaru, dėvintis smailų galvos apdangalą.[2] Palmyros mene Šadrafa vaizduotas drauge su gyvatėmis ir skorpionais.[3][2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Stefan Weninger, The Semitic Languages: An International Handbook (2012), p. 476.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Shadrafa. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2020-01-25.
  3. 3,0 3,1 3,2 Мифы народов мира. Шадрапа , И. Ш. Шифман – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.