Įkeitimas
Įkeitimas – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis kilnojamojo daikto ar turtinių teisių įkeitimas, kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, trečiajam asmeniui ar paliekamas įkaito davėjui; viena daiktinių teisių.[1] Įkaito davėjui paliktas įkeitimo objektas gali būti užrakinamas, užantspauduojamas ar pažymimas ženklais, rodančiais jo įkeitimą.
Teigiama, kad įkeitimo teisės užuomazgos siekia senovės Babilonijos Hamurapio teisyną. Romėnų teisėje buvo netiesioginis įkeitimas (fiducia), užstatas (pignus) ir hipoteka (hypotheca).[1]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Algis Norkūnas. Įkeitimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-01-06.
|
Šis su teise susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |