Čorotegai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Čorotegai
Čorotegų keramikos pavyzdys
Čorotegų keramikos pavyzdys
Gyventojų skaičius 750
Populiacija šalyse Kosta Rikos vėliava Kosta Rika
Nikaragvos vėliava Nikaragva
Kalba (-os) čorotegų, ispanų
Religijos katalikybė, vietiniai tikėjimai
Giminingos etninės grupės mangiai

Čorotegai – beveik išnykusi Mezoamerikos indėnų tauta istoriniame Centroamerikos regione, dabartinėje šiaurės vakarų Kosta Rikoje ir vakarų Nikaragvoje.

Čorotegų kalba kalba priklauso mangėjų kalboms, kurios savo ruožtu priskiriamos Otomangų kalbų šeimai. Kitos dvi mangėjų kalbos yra mirusi mangių kalba ir mirštanti čiapanekų kalba.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai straipsniai – Nikojos kultūra ir Nikojos karalystė.

Ikikolonijiniais laikais čorotegai buvo viena civilizuočiausių Centrinės Amerikos tautų. Jie laikomi priešistorinės Nikojos kultūros (ar Didžiosios Nikojos) kūrėjais. Ši kultūra apėmė visą šiaurės vakarų Kosta Riką bei vakarų Nikaragvą, o atskiri jos laikotarpiai pasižymėjo ypač naginga polichromine keramika.

Manoma, kad jau IV a. čorotegų kultūra pasiekė tą fazę, kai ėmė formuotis pirmieji smulkūs valstybiniai dariniai. Šis ankstyvųjų valstybėlių laikotarpis tęsėsi iki VIII a. Nuo IX a. pradžios prasideda vėlyvųjų valstybėlių laikotarpis, kuriam būdingos dar labiau išvystytos visuomenės, pažangesnis žemės ūkis, taip pat suintensyvėję ryšiai su Mezoamerikos kultūromis (ypač majų) šiaurėje. Čorotegų teritorija laikoma piečiausia Mezoamerikos kultūra, mat į pietus nuo jos prasidėjusios uetarų žemės jau priskiriamos Tarpinei zonai.

Ikikolumbinė Kosta Rika. Nikojos karalystė pažymėta geltonai

XII a. čorotegų žemės patyrė antplūdį tautų iš išorės. Manoma, kad čia migravo nauatliškai kalbantys toltekų palikuonys iš Centrinės Meksikos. Naujieji gyventojai apsigyveno greta čorotegų, o kai kuriose vietose juos visiškai išstūmė, suformuodami savo etninius enklavus. Į čorotegų žemes buvo įsiterpęs didelis nauatliškai kalbantis nikiranių enklavas prie Nikaragvos ežero, ir prie dabartinio Bagasio miesto. Ši invazija dar labiau sustiprino Mezoamerikos kultūros poveikį čorotegų žemėse.

Tarp čorotegų valstybių svarbiausia buvo Nikojos karalystė, kuri driekėsi į pietus nuo Nikaragvos ežero ir apėmė visą Nikojos pusiasalį bei įlankos teritorijas. Ši karalystė buvo savotiška konfederacija smulkių kasikų žemių. Ispanas Fray Juan de Torquemada mini keturias karalystės sudėtines dalis: Nikoją ir Kantreną pusiasalyje bei Orotinją ir Čorotegą žemyne. Gil González Dávila keliaudamas po kraštą 1522 m. mini vadus Gurutina, Namiapí, Diriá, Chomi, Chorotega, Zapandí ir kitus.

Manoma, kad čorotegų karalystėse monarchai buvo renkami, ir stiprią valdžią turėjo dvasininkai, kariai ir garbingi senoliai, vadinami huehues. Pastarieji sudarė tarybą, vadinamą monexico.

Po 1523 m. čorotegų žemės buvo nukariautos ispanų konkistadorų. Didelę dalį čorotegų išnaikino karai ir ligos, o vėliau jie buvo pavergti ir neteko žemių. Jų teritorijos, kaip ir nikiranų žemės, buvo priskirtos Nikaragvos provincijai. Vėliau jos priskirtos Kosta Rikai.

Centroamerikos tautos ir valstybės Centroamerika-orn.png
Iskintepekė | Kuskatlanas (Pipiliai) | Pajaki (Čorčiai) | Nachočanas (Lenkai) | Subtiabai | Nikarao (Nikiranai) | Nikoja (Čorotegai)