Rainių žudynės: Skirtumas tarp puslapio versijų
S + foto |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
'''Rainių žudynės''' – vienas iš [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] nusikaltimų Lietuvos teritorijoje. |
'''Rainių žudynės''' – vienas iš [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] nusikaltimų Lietuvos teritorijoje. |
||
[[Rainiai|Rainių]] miškelyje netoli [[Telšiai|Telšių]] [[1941]] m. naktį iš [[birželio 24]] d. į [[birželio 25|25]] d. įvykdytos kalinių žudynės, kurių metu buvo |
[[Rainiai|Rainių]] miškelyje netoli [[Telšiai|Telšių]] [[1941]] m. naktį iš [[birželio 24]] d. į [[birželio 25|25]] d. įvykdytos kalinių žudynės, kurių metu buvo nužudyti 73 intelektualai, teisininkai, politikai ir kitokie „liaudies priešai“, tarp kurių buvo [[Vladas Petronaitis]]. Užkastas aukas po keleto dienų rado praeivis. |
||
1943 m. nacių propagandiniame leidinyje pakelbtas gydytojo Leonardo Plechavičiaus medicininis protokolas išvardina visų aukų kankinimo požymius, įskaitant lytinių organų sumušimus, sulaužytus kaulus, suskaldytas kaukoles be smegenų, ir išdurtas akis. <ref>[http://www.partizanai.org/failai/html/rainiai-1941-06-24-25.htm Pamirštas SSRS karo nusikaltimas. Rainiai 1941 06 24-25, Vilnius, 2007. Sudarė ir parengė Agnė Šiušaitė, Jonas Urbanavičius, Vytautas Landsbergis.]</ref> |
|||
Lietuvos laikinosios vyriausybės Žemės ūkio rūmų leidžiamas savaitraštis "Ūkininko patarėjas", 1941 m. liepos mėn. 25 d. aprašė tokias medicininiam protokolui neatitinkančias kančias: |
|||
⚫ | |||
''Vieniems buvo nulupta nuo galvos oda, kitiems išpiauti odos diržai iš nugaros ir krūtinės, kai kuriems išdegintos akys, kitiems nuplikyta visa oda. Kai kuriems sulaužyti šonkauliai ir į vidurius sukištos rankos. Daugeliui vyrų nupiauti lyties organai ir į burną įkišti, o moterims išdeginti karšta geležimi. Kai kurioms moterims nupiaustytos krūtys ir prie ausų priraišiotos. Yra ir dar žiauresniu ir šlykštesniu būdu nukankintų. Iš kankinimo būdo ir išviršinių žymių galima spręsti, kad visi šie žmonės buvo nukankinti pačiomis žiauriausiomis kančiomis, kokias gali sugalvoti tik kraugeringa azijatų iškrypusi vaizduotė.'' <ref>http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003947407?exId=357463&seqNr=3</ref> |
|||
⚫ | |||
<gallery>Rainių žudynės. Kryžius.JPG|Atminimo kryžius Rainių miškelyje |
<gallery>Rainių žudynės. Kryžius.JPG|Atminimo kryžius Rainių miškelyje |
00:34, 8 birželio 2018 versija
Rainių žudynės – vienas iš Raudonosios armijos nusikaltimų Lietuvos teritorijoje.
Rainių miškelyje netoli Telšių 1941 m. naktį iš birželio 24 d. į 25 d. įvykdytos kalinių žudynės, kurių metu buvo nužudyti 73 intelektualai, teisininkai, politikai ir kitokie „liaudies priešai“, tarp kurių buvo Vladas Petronaitis. Užkastas aukas po keleto dienų rado praeivis.
1943 m. nacių propagandiniame leidinyje pakelbtas gydytojo Leonardo Plechavičiaus medicininis protokolas išvardina visų aukų kankinimo požymius, įskaitant lytinių organų sumušimus, sulaužytus kaulus, suskaldytas kaukoles be smegenų, ir išdurtas akis. [1]
Lietuvos laikinosios vyriausybės Žemės ūkio rūmų leidžiamas savaitraštis "Ūkininko patarėjas", 1941 m. liepos mėn. 25 d. aprašė tokias medicininiam protokolui neatitinkančias kančias:
Vieniems buvo nulupta nuo galvos oda, kitiems išpiauti odos diržai iš nugaros ir krūtinės, kai kuriems išdegintos akys, kitiems nuplikyta visa oda. Kai kuriems sulaužyti šonkauliai ir į vidurius sukištos rankos. Daugeliui vyrų nupiauti lyties organai ir į burną įkišti, o moterims išdeginti karšta geležimi. Kai kurioms moterims nupiaustytos krūtys ir prie ausų priraišiotos. Yra ir dar žiauresniu ir šlykštesniu būdu nukankintų. Iš kankinimo būdo ir išviršinių žymių galima spręsti, kad visi šie žmonės buvo nukankinti pačiomis žiauriausiomis kančiomis, kokias gali sugalvoti tik kraugeringa azijatų iškrypusi vaizduotė. [2]
Vienas kaltinamųjų baudžiamojoje byloje Nr. 09-2-024-88 – Petras Raslanas po 1990 m. kovo 11 d. pasislėpė Rusijoje, kuri jį dangsto.
-
Atminimo kryžius Rainių miškelyje
-
Memorialinė lenta ant koplyčios sienos
Šaltiniai
Literatūra
- Rainių tragedija. Arvydas Anušauskas, Birutė Burauskaitė.