Pereiti prie turinio

Juozas Marčiukaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pridėti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
įrašyta, kad buvo ir knygnešys
red.
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
⚫
[[Vaizdas:J. Marčiukaitis. Autoportretas prie Birštono kelto, 1930-.jpg|thumb|250px|Autoportretas prie Birštono kelto (1930 m.)]]
| fonas = culture
⚫
[[Vaizdas:J. Marčiukaitis. Su broliais (centre), 1899 07 19-.jpg|thumb|250px|J. Marčiukaitis (centre) su broliais (1899 m.)]]
| vardas = {{PAGENAME}}
| paveikslėlis = Juozas Marčiukaitis 1861-1932.jpeg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis = 180px
| gimimo data = {{Gimė|1861|01|01}}
| gimimo vieta = [[Balbieriškis]], [[Marijampolės apskritis]]
| mirties data = {{Mirė|1932|03|19|1861|01|01}}
| mirties vieta = [[Kaunas]]
| tautybė =
| tėvas =
| motina =
| sutuoktinis =
| vaikai =
| veikla = visuomenės veikėjas, knygnešys, smuikininkas, chorvedys, fotografas
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater =
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
| vikiteka = Category:Juozas Marčiukaitis
}}


'''Juozas Marčiukaitis''' ([[1861]] m. [[sausio 1]] d. [[Balbieriškis|Balbieriškyje]], [[Marijampolės apskritis|Marijampolės apskr.]] – [[1932]] m. [[kovo 19]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – visuomenės veikėjas, knygnešys, smuikininkas, chorvedys, fotografas mėgėjas.
'''Juozas Marčiukaitis''' ([[1861]] m. [[sausio 1]] d. [[Balbieriškis|Balbieriškyje]], [[Marijampolės apskritis]] – [[1932]] m. [[kovo 19]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos visuomenės veikėjas, knygnešys, smuikininkas, chorvedys, fotografas mėgėjas.

Buvo Lietuvių mokslo draugijos nuolatinis narys.


== Biografija ==
== Biografija ==
Būdamas devynerių metų išmoko smuikuoti, griežė vestuvėse, pas vietos [[klebonas|kleboną]] dirbo raštininku. Sulaukęs 14 metų, pradėjo dirbti Valstiečių komisijos raštinėje [[Marijampolė]]je. Čia susipažino su gimnazistu [[Vincas Kudirka|Vincu Kudirka]] ir abu dažnai smuikuodavo. Vėliau nuvyko dirbti raštininku į [[Veiveriai|Veiverių]] valsčių ir privačiai mokėsi smuikuoti pas seminarijos mokytoją J. Paulauską – [[Varšuva|Varšuvos]] konservatorijos laureatą. Persikėlęs į [[Suvalkai|Suvalkus]], gavo valdininko vietą Rusų iždo rūmuose.
Būdamas devynerių metų išmoko smuikuoti, griežė vestuvėse, pas vietos [[klebonas|kleboną]] dirbo raštininku. Sulaukęs 14 metų, pradėjo dirbti Valstiečių komisijos raštinėje [[Marijampolė]]je. Čia susipažino su gimnazistu [[Vincas Kudirka|Vincu Kudirka]] ir abu dažnai smuikuodavo. Vėliau nuvyko dirbti raštininku į [[Veiverių valsčius|Veiverių valsčių]] ir privačiai mokėsi smuikuoti pas seminarijos mokytoją J. Paulauską – [[Varšuva|Varšuvos]] konservatorijos laureatą. Persikėlęs į [[Suvalkai|Suvalkus]], gavo valdininko vietą Rusų iždo rūmuose.


Atgavus spaudą, [[1908]] m. Suvalkuose susibūrė [[Suvalkų lietuvių draugija Vienybė|lietuvių draugija „Vienybė“]]. Iki [[1914]] m. J. Marčiukaitis buvo šios draugijos iždininkas. Suorganizavo 16 moterų ir 19 vyrų lietuvių chorą, kas sulenkėjusiuose Suvalkuose buvo tiesiog sensacija. Choras rengė koncertus – vakarus su dainomis, šokiais ir vaidinimais. J. Marčiukaitis su pianistu K. Grinkevičium kaip smuikininkas koncertuodavo Marijampolės lietuviškuose vakaruose.
Atgavus spaudą, [[1908]] m. Suvalkuose susibūrė [[Suvalkų lietuvių draugija Vienybė|lietuvių draugija „Vienybė“]]. Iki [[1914]] m. J. Marčiukaitis buvo šios draugijos iždininkas. Suorganizavo 16 moterų ir 19 vyrų lietuvių chorą, kas sulenkėjusiuose Suvalkuose buvo tiesiog sensacija. Choras rengė koncertus-vakarus su dainomis, šokiais ir vaidinimais. J. Marčiukaitis su pianistu K. Grinkevičium kaip smuikininkas koncertuodavo Marijampolės lietuviškuose vakaruose. Buvo [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]] nuolatinis narys.


Kilus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]], pasitraukė į [[Oriolas|Oriolą]]; ten suorganizavo tremtinių šalpos komitetą ir buvo išrinktas į jo valdybą. Suorganizavo ir chorą, rengusį koncertus ir giedojusį bažnyčioje.
Kilus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]], pasitraukė į [[Oriolas|Oriolą]]; ten suorganizavo tremtinių šalpos komitetą ir buvo išrinktas į jo valdybą. Suorganizavo ir chorą, rengusį koncertus ir giedojusį bažnyčioje.


[[1918]] m. grįžęs į gimtąjį Balbieriškį, tuoj suorganizavo chorą, kuris jau pirmame koncerte padainavo 10 lietuviškų dainų ir himną. [[1919]] m. persikėlė į [[Alytus|Alytų]] ir pradėjo dirbti apskrities viršininko [[paštas|pašto]] raštinėje. [[Bolševikai|Bolševikams]] įsiveržus į Alytų, pasitraukė į Marijampolę. Vėliau nuvyko į [[Kaunas|Kauną]] ir dirbo Finansų ministerijoje. Sulaukęs garbingo amžiaus, gavo valstybinę pensiją.
[[1918]] m. grįžęs į gimtąjį Balbieriškį, tuoj suorganizavo chorą, kuris jau pirmame koncerte padainavo 10 lietuviškų dainų ir himną. [[1919]] m. persikėlė į [[Alytus|Alytų]] ir pradėjo dirbti apskrities viršininko pašto raštinėje. [[Bolševikai|Bolševikams]] įsiveržus į Alytų, pasitraukė į Marijampolę. Vėliau nuvyko į [[Kaunas|Kauną]] ir dirbo Finansų ministerijoje. Sulaukęs garbingo amžiaus, gavo valstybinę pensiją. <ref>Boleslovas Zubrickas. [[Pasaulio lietuvių chorvedžiai]]: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999.</ref>


Bendravo su Jonu Basanavičiumi, jį fotografavo. Buvo viengungis, vaikų neturėjo.
Bendravo su [[Jonas Basanavičius|Jonu Basanavičiumi]], jį fotografavo. Buvo viengungis, vaikų neturėjo.


Už ypatingus nuopelnus Lietuvai apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.
Už ypatingus nuopelnus apdovanotas [[DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas|Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu]]. <ref>[http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39278&biRecordId=4059 Trimitas, 1931-10-29, Nr. 44, p. 863]</ref>


<gallery>
== Šaltinis ==
⚫
J. Marčiukaitis. Su broliais (centre), 1899 07 19-.jpg|thumb|J. Marčiukaitis (centre) su broliais (1899 m.)
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
⚫
J. Marčiukaitis. Autoportretas prie Birštono kelto, 1930-.jpg|thumb|Autoportretas prie Birštono kelto (1930 m.)
</gallery>


== Šaltiniai ==
in "Trimitas", 1931 spalio 29, nr. 44.
{{ref}}


[[Kategorija:Lietuvos chorvedžiai|Marčiukaitis, Juozas]]
{{DEFAULTSORT:Marčiukaitis, Juozas}}
[[Kategorija:Lietuvos fotografai|Marčiukaitis]]
[[Kategorija:Lietuvos chorvedžiai]]
[[Kategorija:Lietuvos fotografai]]

18:59, 2 balandžio 2018 versija

Juozas Marčiukaitis
Gimė 1861 m. sausio 1 d.
Balbieriškis, Marijampolės apskritis
Mirė 1932 m. kovo 19 d. (71 metai)
Kaunas
Veikla visuomenės veikėjas, knygnešys, smuikininkas, chorvedys, fotografas
Vikiteka Juozas Marčiukaitis

Juozas Marčiukaitis (1861 m. sausio 1 d. Balbieriškyje, Marijampolės apskritis – 1932 m. kovo 19 d. Kaune) – Lietuvos visuomenės veikėjas, knygnešys, smuikininkas, chorvedys, fotografas mėgėjas.

Biografija

Būdamas devynerių metų išmoko smuikuoti, griežė vestuvėse, pas vietos kleboną dirbo raštininku. Sulaukęs 14 metų, pradėjo dirbti Valstiečių komisijos raštinėje Marijampolėje. Čia susipažino su gimnazistu Vincu Kudirka ir abu dažnai smuikuodavo. Vėliau nuvyko dirbti raštininku į Veiverių valsčių ir privačiai mokėsi smuikuoti pas seminarijos mokytoją J. Paulauską – Varšuvos konservatorijos laureatą. Persikėlęs į Suvalkus, gavo valdininko vietą Rusų iždo rūmuose.

Atgavus spaudą, 1908 m. Suvalkuose susibūrė lietuvių draugija „Vienybė“. Iki 1914 m. J. Marčiukaitis buvo šios draugijos iždininkas. Suorganizavo 16 moterų ir 19 vyrų lietuvių chorą, kas sulenkėjusiuose Suvalkuose buvo tiesiog sensacija. Choras rengė koncertus-vakarus su dainomis, šokiais ir vaidinimais. J. Marčiukaitis su pianistu K. Grinkevičium kaip smuikininkas koncertuodavo Marijampolės lietuviškuose vakaruose. Buvo Lietuvių mokslo draugijos nuolatinis narys.

Kilus Pirmajam pasauliniam karui, pasitraukė į Oriolą; ten suorganizavo tremtinių šalpos komitetą ir buvo išrinktas į jo valdybą. Suorganizavo ir chorą, rengusį koncertus ir giedojusį bažnyčioje.

1918 m. grįžęs į gimtąjį Balbieriškį, tuoj suorganizavo chorą, kuris jau pirmame koncerte padainavo 10 lietuviškų dainų ir himną. 1919 m. persikėlė į Alytų ir pradėjo dirbti apskrities viršininko pašto raštinėje. Bolševikams įsiveržus į Alytų, pasitraukė į Marijampolę. Vėliau nuvyko į Kauną ir dirbo Finansų ministerijoje. Sulaukęs garbingo amžiaus, gavo valstybinę pensiją. [1]

Bendravo su Jonu Basanavičiumi, jį fotografavo. Buvo viengungis, vaikų neturėjo.

Už ypatingus nuopelnus apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. [2]

  • J. Marčiukaitis (centre) su broliais (1899 m.)
    J. Marčiukaitis (centre) su broliais (1899 m.)
  • Autoportretas prie Birštono kelto (1930 m.)
    Autoportretas prie Birštono kelto (1930 m.)

Šaltiniai

  1. ↑ Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999.
  2. ↑ Trimitas, 1931-10-29, Nr. 44, p. 863
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Juozas_Marčiukaitis&oldid=5356466"