Pereiti prie turinio

Klaipėdos oro uostas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Pakajus (aptarimas | indėlis)
papildyta, redag.
Eilutė 2: Eilutė 2:


== Istorija ==
== Istorija ==
Dar [[1921]]–[[1922]] metais Klaipėdos miesto magistratas [[Rumpiškė]]je, netoli [[Smeltė]]s žvejų kaimelio, įrengė [[aerodromas|aerodromą]], o jau nuo [[1921]] m. [[balandžio 1]] d. aviacijos bendrove [[Danziger Luftreederei]] pradėjo skraidinti paštą iš [[Gdanskas|Gdansko]] (Danzigo), per [[Karaliaučius|Karaliaučių]] į Klaipėdą. Nuo [[liepos 29]] d. linija pratęsta iki [[Ryga|Rygos]], o nuo [[rugsėjo 20]] d. iki [[Talinas|Talino]].<ref>[http://koenigsberg.homepage.t-online.de/luftpost.htm]</ref> 1922 m. šią trasą aptarnavo Danziger Luftreederei ir Deutsche Luftreederei oro bendrovės ([[1923]] m. vasarį pastaroji įmonė bankrutavo).


Išlikę oro paštu siųsti laiškai byloja, kad [[1924]] m. [[gegužės 22]] d. buvo skrendama maršrutu Klaipėda (Memel) Karaliaučius (Koenigsberg) [[Berlynas]]. Po metų jau vykdavo kasdieniai skrydžiai į [[Kaunas|Kauną]], Rygą, Taliną, [[Helsinkis|Helsinkį]], Gdanską (Danzigą), Karaliaučių. Skrydžius lėktuvais [[Junkers F-13]] aptarnavo [[Latvijas Gaisa Satiksmes]] oro linijų akcinė bendrovė (ji gyvavo 1921–[[1926|26]] m.).<ref>[http://www.europeanairlines.no/Arcticles_Latvia_250205.htm Latvijas Gaisa Satiksmes AS]</ref><ref>[http://www.timetableimages.com/ttimages/lett25b.htm Skrydžių tvarkaraštis]</ref>
Dar [[1921]]–[[1922]] metais Klaipėdos miesto magistratas Rumpiškėse, netoli [[Smeltė]]s žvejų kaimelio, įrengė [[aerodromas|aerodromą]], o jau nuo [[1921]] m. [[balandžio 1]] d. bendrove [[Danziger Luftreederei]] pradėjo skraidinti paštą iš [[Gdanskas|Gdansko]] (Danzigo), per [[Karaliaučius|Karaliaučių]] į Klaipėdą. Nuo [[liepos 29]] d. linija pratęsta iki [[Ryga|Rygos]], o nuo [[rugsėjo 20]] d. - iki [[Talinas|Talino]].<ref>[http://koenigsberg.homepage.t-online.de/luftpost.htm]</ref> 1922 m. šią trasą aptarnavo Danziger Luftreederei ir Deutsche Luftreederei oro bendrovės, o 1923 m. vasarį pastaroji bendrovė bankrutavo.
Kelionės lėktuvu Klaipėdoje tuo metu nebuvo itin populiarios. Taip į Rygą per visus 1925 metus skrido vos 26, į Karaliaučių [[1925]] m. 164, o 1926 m. – tik 142 keleiviai. 1926 m. buvo nutraukti skrydžíai į Rygą, o po metų nutrūko oro susisiekimas su Karaliaučiumi.


Buvo bandoma organizuoti reisus į [[Tilžė|Tilžę]], bet ir jie susidomėjimo nesukėlė (per visus 1926 m. šia paslauga pasinaudojo vos 49 keleiviai), todėl 1926 m. linija buvo uždaryta. [[1927]] m. balandžio 18 d. dar buvo bandoma paleisti oro pašto liniją Berlynas–Gdanskas–Karaliaučius–Tilžė–Klaipėda,<ref>[http://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=DOC_O_86057_1&biRecordId=7942 Susisiekimas // Karys Nr. 17 (413) psl. 163]</ref> bet ji nebuvo rentabili. Tų pačių metų [[gegužės 25]] d. Klaipėdos oro uostas buvo uždarytas visiškai. Vienintelis Lietuvos uostamiestis ilgam laikui liko be oro transporto.
Išlikę oro paštu siųsti laiškai byloja, kad [[1924]] m. [[gegužės 22]] d. buvo skrendama maršrutu Klaipėda (Memel) - Karaliaučius (Koenigsberg) - [[Berlynas]]. Po metų jau vykdavo kasdieniai skrydžiai į [[Kaunas|Kauną]], Rygą, Taliną, [[Helsinkis|Helsinkį]], Gdanską (Danzigą), Karaliaučių.
Skrydžius lėktuvais [[Junkers F-13]] aptarnavo Latvijas Gaisa Satiksmes oro linijų akcinė bendrovė (ji gyvavo 1921–26 m.).<ref>[http://www.europeanairlines.no/Arcticles_Latvia_250205.htm Latvijas Gaisa Satiksmes AS]</ref><ref>[http://www.timetableimages.com/ttimages/lett25b.htm Skrydžių tvarkaraštis]</ref>
Kelionės lėktuvu Klaipėdoje tuo metu nebuvo itin populiarios. Taip į Rygą per visus 1925 metus skrido vos 26, į Karaliaučių 1925 m. - 164, o 1926 - tik 142 keleiviai. 1926 m. buvo nutraukti skrydžíai į Rygą, o po metų nutrūko oro susisiekimas su Karaliaučiumi.

Buvo bandoma organizuoti reisus į [[Tilžė|Tilžę]], bet ir jie susidomėjimo nesukėlė (per visus 1926 m. šia paslauga pasinaudojo vos 49 keleiviai). 1926 m. linija buvo uždaryta. [[1927]] m. [[gegužės 25]] d. Klaipėdos oro uostas buvo visiškai uždarytas. Vienintelis Lietuvos uostamiestis ilgam laikui liko be oro transporto.


== Šaltiniai==
== Šaltiniai==
Eilutė 15: Eilutė 14:


== Literatūra ==
== Literatūra ==
* Gerhard Wiloweit. ''Die Wirtschaftsgeschichte des Memelgebietes'', II. Band Marburg (Lahn): 1969, p.&nbsp;656.

Gerhard Wiloweit Die Wirtschaftsgeschichte des Memelgebietes, II. Band, Marburg (Lahn), 1969, p.&nbsp;656.


[[Kategorija:Lietuvos oro uostai]]
[[Kategorija:Lietuvos oro uostai]]

20:16, 30 kovo 2018 versija

Tarptautinis Klaipėdos oro uostas – istorinis oro uostas Klaipėdoje, veikęs 19211927 metais.

Istorija

Dar 19211922 metais Klaipėdos miesto magistratas Rumpiškėje, netoli Smeltės žvejų kaimelio, įrengė aerodromą, o jau nuo 1921 m. balandžio 1 d. aviacijos bendrove Danziger Luftreederei pradėjo skraidinti paštą iš Gdansko (Danzigo), per Karaliaučių į Klaipėdą. Nuo liepos 29 d. linija pratęsta iki Rygos, o nuo rugsėjo 20 d. – iki Talino.[1] 1922 m. šią trasą aptarnavo Danziger Luftreederei ir Deutsche Luftreederei oro bendrovės (1923 m. vasarį pastaroji įmonė bankrutavo).

Išlikę oro paštu siųsti laiškai byloja, kad 1924 m. gegužės 22 d. buvo skrendama maršrutu Klaipėda (Memel) – Karaliaučius (Koenigsberg) – Berlynas. Po metų jau vykdavo kasdieniai skrydžiai į Kauną, Rygą, Taliną, Helsinkį, Gdanską (Danzigą), Karaliaučių. Skrydžius lėktuvais Junkers F-13 aptarnavo Latvijas Gaisa Satiksmes oro linijų akcinė bendrovė (ji gyvavo 1921–26 m.).[2][3]

Kelionės lėktuvu Klaipėdoje tuo metu nebuvo itin populiarios. Taip į Rygą per visus 1925 metus skrido vos 26, į Karaliaučių 1925 m. – 164, o 1926 m. – tik 142 keleiviai. 1926 m. buvo nutraukti skrydžíai į Rygą, o po metų nutrūko oro susisiekimas su Karaliaučiumi.

Buvo bandoma organizuoti reisus į Tilžę, bet ir jie susidomėjimo nesukėlė (per visus 1926 m. šia paslauga pasinaudojo vos 49 keleiviai), todėl 1926 m. linija buvo uždaryta. 1927 m. balandžio 18 d. dar buvo bandoma paleisti oro pašto liniją Berlynas–Gdanskas–Karaliaučius–Tilžė–Klaipėda,[4] bet ji nebuvo rentabili. Tų pačių metų gegužės 25 d. Klaipėdos oro uostas buvo uždarytas visiškai. Vienintelis Lietuvos uostamiestis ilgam laikui liko be oro transporto.

Šaltiniai

Literatūra

  • Gerhard Wiloweit. Die Wirtschaftsgeschichte des Memelgebietes, II. Band – Marburg (Lahn): 1969, p. 656.