Zigmantas Kriugeris
| Zigmantas Kriugeris | |
|---|---|
| Gimė | 1661 m. sausio 8 d. Varmė |
| Mirė | 1710 m. balandžio 27 d. (49 metai) Pinskas |
| Veikla | filosofas, logikas |
Zigmantas Kriugeris (Krüger; 1661 m. sausio 8 d. Varmėje – 1710 m. balandžio 27 d. Pinske) – filosofas scholastas,[1] nominalistas, scholastinės logikos atstovas Lietuvoje, jėzuitas.[2]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 1677 m. priklausė jėzuitų ordinui.[1] Įvairiose LDK jėzuitų kolegijose (Pinsko, Lomžos, Plocko, Varšuvos, Nesvyžiaus, Pultusko) dėstė poetiką, retoriką, filosofiją ir teologiją.[1][2] 1696–1697 m. buvo Vilniaus universiteto etikos, o 1701–1704 m. filosofijos profesorius, laisvųjų menų ir filosofijos magistras (1701 m.).[1] Užsiėmė teiginių logikos, modalinės logikos, semantikos idėjų plėtote.[1][2] Reiškėsi kaip tomizmo kritikas (kritikavo iš nuosaikiojo nominalizmo perspektyvos).[1][2]
Romanas Plečkaitis Zigmanto Kriugerio logikos paskaitas įvardijo vienu vertingiausių scholastinės logikos kursų Lietuvoje.[1][2]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Romanas Plečkaitis. Zigmantas Kriugeris. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 404
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Zigmantas Kriugeris. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos