Vittorio Caprioli
| Vittorio Caprioli | |
|---|---|
| |
| Kadras iš filmo „La Governante“ | |
| Tikras vardas | |
| Gimė | 1921 m. rugpjūčio 15 d. Neapolis |
| Mirė | 1989 m. spalio 2 d. (68 metai) Neapolis |
| Šalis |  Italija
|
| Sutuoktinis | Franca Valeri (1960–1974) Virginia Antonioli |
| Vaikai | Carlo Caprioli |
| Aktyvumo metai | 1942–1989 |
| Užsiėmimas | aktorius, režisierius, scenaristas |
Vitorijus Kapriolis (it. Vittorio Caprioli; 1921 m. rugpjūčio 15 d. – 1989 m. spalio 2 d.) buvo italų aktorius, režisierius ir scenarijų autorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaprioli baigė Silvio D‘Amico dramos akademiją Romoje ir 1942 m. debiutavo Carli–Racca teatro scenoje. Pasibaigus karui, 1945 m. jis pradėjo bendradarbiauti su transliuotoju RAI, kur kartu su Luciano Salce kūrė varjetė programas. 1948 m. jis dirbo Piccolo teatre Milane, o 1950–ųjų pradžioje kūrė muzikinius pasirodymus Neapolitan Carosello.
1961 m. Kaprioli debiutavo kaip režisierius juosta „Leoni al sole“, kuri vėliau buvo įtraukta į 100 išsaugotinų Italijos filmų sąrašą.[1][2][3]
1962 m. kitas jo režisuotas filmas „Parigi o cara“ buvo rodytas Venecijos kino festivalyje[4], kaip ir 1963 m. juosta „I cuori infranti“, kurį jis režisavo kartu su Gianni Puccini. 1970 m. Kaprioli režisuota komedija „Splendori e miserie di Madame Royale“ laikomas geriausiu jo darbu.[5] Šiame filme pagrindinius vaidmenis atliko jis pats su tuometine žmona Franca Valeri.
Jis filmavosi kine, vaidino teatre ir televizijoje, nors pastarosios nemėgo. Paskutiniaisiais metais daugiausia dėmesio skyrė teatrui. Mirė Neapolio viešbutyje nuo širdies smūgio sulaukęs 68-erių.
Asmeninis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1960–1974 m. Kaprioli buvo susituokęs su aktore Franca Valeri. Vėliau vedė psichologę Virginia Antonioli, su kuria susilaukė sūnaus Carlo Caprioli (g. 1972), taip pat aktoriaus.
Dalinė filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Trumpiausia diena (1962)
- Neištikimybė itališkai (1966)
- Er Piu – Meilės ir peilių istorija (1971)
- Trastevere (1971)
- Puikioji Roma (1971)
- Bosas (1973)
- Nekaltybė ir geismas (1974)
- Guvernantė (1974)
- Parsidavę policininkai (1974)
- Mokytoja (1975)
- Katerina ir Co. (1975)
- Kruvini deimantai (1977)
- Padorus skandalas (1984)
- Pelenė ’80 (1984)
- Turtuolių įpročiai (1987)
- Kaprizas (1987)
Režisuoti filmai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Leoni al sole (1961)
- Parigi o cara (1962)
- I cuori infranti (1963)
- Scusi, facciamo l’amore? (1968)
- Splendori e miserie di Madame Royale (1970)
- Vieni, vieni amore mio (1975)
- Stangata napoletana (1983)
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Nastro d'argento (nominacija) – geriausias antrojo plano aktorius (1960, 1965)
- David di Donatello (nominacija) – geriausias antrojo plano aktorius (1990)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Massimo Bertarelli, Il cinema italiano in 100 film: i 100 film da salvare, Gremese Editore, 2004, ISBN 88-8440-340-5
- ↑ Massimo Borriello (4 March 2008). „Cento film e un'Italia da non dimenticare“. Movieplayer. Nuoroda tikrinta 19 April 2013.
- ↑ „Ecco i cento film italiani da salvare“. Corriere della Sera. 28 February 2008. Nuoroda tikrinta 19 April 2013.
- ↑ „Italian Comedy - The State of Things“. labiennale.org. Suarchyvuotas originalas 1 August 2010. Nuoroda tikrinta 1 August 2010.
- ↑ „Obituaries“. Variety. 18 October 1989. p. 99.