Vilniaus šv. Jurgio koplyčia
54°39′57″š. pl. 25°17′42″r. ilg. / 54.665896°š. pl. 25.295085°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Rusiškas pavadinimas | Георгиевская часовня |
| Savivaldybė | Vilniaus savivaldybė |
| Gyvenvietė | Vilnius |
| Adresas | Liepkalnio g. |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta | 1865 m. |
| Stilius | neobizantinis stilius |
Vilniaus šv. Jurgio koplyčia – stačiatikių koplyčia, stovinti Vilniuje, Liepkalnio stačiatikių kapinėse, 60 m į šiaurės vakarus nuo Šv. Tichono Zadonskio koplyčios. Tituluojama šventojo Jurgio vardu. Koplyčia pastatyta 1865 m. kaip paminklas Rusijos imperijos kariams, žuvusiems malšinant 1863 m. sukilimą.[1]
1865 m. buvo išplėsta ir perstatyta stačiatikių kapinių Šv. Eufrosinijos Polockietės cerkvė. Tais pačiais metais pagal Vilniaus gubernijos architekto Nikolajaus Čagino ir Dailės akademijos akademiko Aleksandro Rezanovo projektą pastatyta Šv. Jurgio koplyčia. Ji iškilo rusų karių ir karininkų, žuvusių malšinant sukilimą, masinio palaidojimo vietoje. Ant trijų išorinių sienų įrengtos marmurinės memorialinės lentos, ant kurių iškalti žuvusių ir čia palaidotų rusų karių vardai. Koplyčia pastatyta iš imperatorienės Marijos Aleksandrovnos ir jos vaikų paaukotų sumų (500 rublių), taip pat visuomenės surinktų lėšų. Koplyčios statybai trūkstamą 4000 rublių sumą skyrė generalgubernatorius Michailas Muravjovas.[2]
Neobizantinio stiliaus koplyčia pastatyta ant granito postamento. Jos viduje buvo pakabinta akademiko Nikolajaus Tichobrazovo nutapyta koplyčios globėjo šv. Jurgio ikona. Koplyčia pašventinta 1865 m. rugpjūčio 25 d.[2]
Sovietiniais laikais koplyčia buvo nuniokota. Atgimimo metais kapitališkai suremontuota, viduje patalpinta mozaikinė šv. Jurgio Nugalėtojo ikona.
-
Šv. Jurgio (viršuje) ir A. Neviškio koplyčios -
Koplyčios remontas 2007 m. -
Atminimo lenta su aukų vardais -
Atminimo lenta su aukų vardais
_p401.jpg)
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Germanas Šlevys. Православные храмы Литвы. Свято-Духов Монастыр, Vilnius 2006, ISBN 9986-559-62-6.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vilniaus miestas (sakralas 2) Archyvuota kopija 2020-07-10 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2,0 2,1 Флавиан Добрянский. Старая и новая Вильна. Часовни. 3. Георгиевская часовня на кладбище russianresources.lt Archyvuota kopija 2010-10-29 iš Wayback Machine projekto.
