Vakarinis vėjas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Supaprastintas Žemėje vyraujančių vėjų modelis, vakarinius vėjus žymi raudonos rodyklės vidinėje paveikslėlio dalyje

Vakariniai vėjai – vidutinėse platumose vyraujantys vėjai, regionuose tarp 30 ir 60 laipsnių platumos abiejuose Žemės pusrutuliuose, pučiantys nuo aukšto slėgio zonų (30 -35 laipsnių platumų) link ašigalių. Šiauriniame pusrutulyje šie vėjai pučia iš pietvakarių, pietiniame – iš šiaurės vakarų.

Vakariniai vėjai yra labiau kintantys ir intensyvūs nei pasatai, o šiauriniame pusrutulyje vakarų kryptis ne visada išlaikoma dėl netolygaus sausumos reljefo bei besikeičiančių sezoninių slėgio sistemų.

Vakariniai vėjai gali būti labai stiprūs, ypač pietiniame pusrutulyje, kur vidutinių platumų regionuose mažiau sausumos, galinčios susilpninti vėjus. Pietinio pusrutulio vakariniai vėjai taip pat geriau išlaiko kryptį. Stipriausi vakariniai vėjai – regionuose tarp 40 ir 50 laipsnių platumos, ypač pietinėje Indijos vandenyno dalyje. Naujosios Zelandijos sostinė Velingtonas yra vienintelė sostinė šiose platumose, angliškai vadinamose Roaring Forties (reiškia apytiksliai „Riaumojantis keturiasdešimtukas“).

Vakariniai vėjai kartu su pasatais buvo naudingi ankstyviesiems europiečių keliautojams vandenynuose, ir angliškas šių vėjų pavadinimas trade winds kilęs nuo žodžio trade reikšmės kelias, maršrutas.

Vakariniu vėju taip pat gali vadintis tiesiog vėjas, pučiantis iš vakarų.