Utu (deivė)
Utu – deivė šumerų mitologijoje, Enkio dukra. Sieta su audimu. Dantiraščio ženklas, kuriuo buvo užrašomas deivės vardas, kai kada žymėjo ir žodį „voras“. Iš to sprendžiama, kad deivė Utu galėjo būti įsivaizduojama kaip voras, audžiantis voratinklį.[1] Minima mite „Enkis ir Ninsikila“.
Mitas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mito „Enkis ir Ninsikila“ versijoje iš Nipūro Utu – Enkio ir Ninkuros dukra. Tuo tarpu kitoje versijoje pasakojama, kad Ninkurai gimsta Ninima, o pastaroji su tėvu Enkiu susilaukia Utu. Ši užauga ir pasidaro „daili bei ori“. Ninhursag, Enkio žmona, įspėja Utu, kad Enkis bandysiąs ją suvedžioti kaip ir visas kitas savo dukteris. Tuomet Utu įsitvirtina savo voratinklyje ir, Enkiui atėjus jos suvilioti, priverčia jį pažadėti, jog pirma ją vesiąs. Kaip vestuvinių dovanų, Utu iš Enkio pareikalauja vaisių ir daržovių. Enkis susiranda sodininką, kuris pareikalauja, kad mainais į vaisius ir daržoves Enkis pripildytų vandeniu jo drėkinimo griovius. Enkis pripildo griovius vandeniu, o sodininkas duoda jam vaisių ir daržovių.[2]
Enkis su dovanomis grįžta pas Utu ir ši laiminga priima jį į savo voratinklį, tačiau Enkis nugirdo Utu alumi ir tada išprievartauja. Utu rėkiant, jos gelbėti ateina Ninhursag. Ji pašalina iš Utu kūno Enkio sėklą ir pasodina ją žemėn. Iš Enkio sėklos išauga aštuoni augalai. Vėliau šiuos augalus pamato Enkis ir supyksta, negalėdamas jų atpažinti. Tuomet atvyksta Enkio patikėtinis (sukkal) Isimudas, įvardija kiekvieną iš augalų ir duoda Enkiui juos valgyti. Pasakojimas baigiamas tvirtinimu, kad „Enkis nustatė žolių prigimtį ir „davė ją pažinti jų širdyse“.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 182. ISBN 978-0-292-70794-8.
- ↑ 2,0 2,1 Jacobsen, Thorkild (1987), The Harps that Once--: Sumerian Poetry in Translation, New Haven, Connecticut: Yale University Press, ISBN 0-300-07278-3.
