Urnamu teisynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Urnamo teisynas, Urnamo kodeksas – seniausias (žinomas, išlikęs) rašytinis teisės šaltinis. Parašytas šumerų kalba apie 2100 m. pr. m. e. Uro karaliaus Ur-Nammu arba jo sūnaus Šulgi pavedimu. Ur-Nammu teisynas nebuvo teisės kodifikacija (kodeksas) modernia prasme, o tiesiog paprastas teisės normų rinkinys. Kadangi pilnas teisyno tekstas nėra išlikęs, nežinoma pilna jo apimtis, išlikę yra tik 40 straipsnių. Iš principo skiriamos dvi žmonių klasės – piliečiai () ir vergai (arad/géme). Aptinkamas „akis už akį“ principas, tačiau teisynas buvo ne toks žiaurus ir teigė, kad už kieno nors apakinimą turėtų būti baudžiama pinigine bauda, o ne akies išdūrimu. [1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Yra išlikę 5 babiloniečių nuorašai, rasti Nipūro, Uro ir Siparo miestuose. Pilnas tekstas nėra išlikęs, tačiau nuorašai persidengia ir leidžia susidaryti viso kodekso vaizdą. Kita vertus, nuorašai nėra identiški, o skirtingi to paties teksto variantai, greičiausiai kopijuoti nuo skirtingų originalų (užrašų ant šventyklų ir stelų).

Citatos[taisyti | redaguoti kodą]

Jei kas nors miršta ir neturi sūnaus, tada privalo netekėjusią dukterį paskirti paveldėtoja.

  • tukum – bi lú ba-úš dumu – nita nu – un – tuku dumu – mí dam nu – un – tuku – a ibila – a-ni ḫé-a.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Claus Wilcke: Der Kodex Urnamma (CU): Versuch einer Rekonstruktion. Riches hidden in secret places: ancient Near Eastern studies in memory of Thorkild Jacobson / edited by Zvi Abusch, 2002, ISBN 1-57506-061-2
  • Martha T. Roth: Law Collections from Mesopotamia and Asia Minor. Writings from the Ancient World. vol 6. Society of Biblical Literature, 1995, ISBN 0-7885-0126-7