Kodifikacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
III Lietuvos Statutas

Kodifikacija - teisės normų sisteminimo būdas, tam tikrą teisinių santykių sritį reguliuojančias normas susisteminus apibendrinant, įtvirtinant viename teisės akte (teisyne). Jei teisės rinkinys nėra sisteminamas, toks būdams vadinamas „kompiliacija“ („teisės durstinys"), o ne kodeksu.

Terminas žinomas jau nuo Romos laikų; vienas anksčiausių kodeksų - Codex Iustinianus (žr. plačiau - romėnų teisė). Kiti garsūs normų kodifikavimo aktai - prigimtinės teisės dvasioje kurtas Code Civil (XIX a.), pandektistikos šedevras BGB (XX a. pradžioje) ir kt. Bažnytinės teisės kodifikacijoje pasižymėjo Katalikų Bažnyčios teisininkai - kanonistai (normos susistemintos Kanonų teisės kodekse, lot. Codex Iuris Canonici).

Iš Eurazijos valstybių kodifikacija XX a. išsiskyrė Rusija, kurios teisės sistemoje - daugiau nei 10 skirtingose teisinių santykių srityse kodifikuotų teisės aktų. Lietuvoje vienas pirmųjų bei itin sėkmingų kodifikacijos bandymų - Lietuvos Statutai (1529, 1566 ir 1588 m.).