Pektinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Pektinas – struktūrinių polisacharidų kompleksas, aptinkamas sausumos augalų ląstelių sienelėse. Pirmąkart išskirtas ir aprašytas 1825 m. Gaminamas pramoniniu būdu kaip balti ar rusvi milteliai, ir naudojamas kaip tirštiklis uogienėse, želė. Taip pat naudojamas kaip užpildas medikamentuose, saldainiuose, kaip sulčių ir pieno gėrimų stabilizatorius, ir yra maistinių skaidulų šaltinis. Dažniausiai išskiriamas iš citrusinių vaisių.

Biologija[taisyti | redaguoti kodą]

Pektinas aptinkamas augalų ląstelių pirminėse sienelėse ir tarpuląsčiuose, ypač nesumedėjusiose augalo dalyse. Jis sujungia ląsteles tarpusavyje ir suteikia audiniams standumo. Pektino kiekis, sudėtis ir struktūra priklauso nuo augalo rūšies, amžiaus, ir skiriasi tarp atskirų augalo dalių. Nokstant vaisiams, tarpuląsčiuose esantis pektinas suskaidomas, ląstelės atsiskiria ir vaisius suminkštėja. Panašus procesas vyksta lapų pamatuose augalams metant lapus. Pektinas priskiriamas tirpioms maistinėms skaiduloms ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Pornsak Sriamornsak. „Chemistry of Pectin and its Pharmaceutical Uses: A Review“. Silpakorn University International Journal, 3 (1–2) (2003).