Ukmergės tiltas

Ukmergės tiltas

Tilto profilis (nuo senamiesčio pusės)
Ukmergės tiltas 55°14′50″š. pl. 24°46′09″r. ilg. / 55.247117°š. pl. 24.769125°r. ilg. / 55.247117; 24.769125 (Ukmergės tiltas)

Vieta	Ukmergė, Vilniaus g.
Kerta	Šventąją
Ilgis	136 m
Plotis	7 m
Pastatytas	1936 m.
Konstrukcija	gelžbetoninis

Ukmergės tiltas – pagrindinis Ukmergės miesto automobilių transporto tiltas, kertantis Šventąją Vilniaus gatvėje, kelio 115 Ukmergė–Molėtai 0,393 km. Jungia miesto Užupį su Senamiesčiu. Nuo tilto atsiveria panorama į Ukmergės piliakalnį bei jo papėdėje stovinčią Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvę, Ukmergėlės slėnį. Aukščiau nuo šio tilto, prieš srovę, ties Ukmergės stadionu stūkso 1982 m. statybos gelžbetoninis pėsčiųjų tiltas (1 km), pasroviui – automobilių tiltas Vepriuose (17 km).

Vienintelis mieste, beveik centre stovintis automobilių tiltas per Šventąją yra intensyvaus eismo kelyje, todėl planuojama Ukmergėje statyti pietvakarinį aplinkkelį ir automobilių srautus mieste gerokai sumažinsiantį antrąjį tiltą per Šventąją. Statybos darbai numatyti 2022–2023 m.^[1] Dar 2004 m. buvo parengtas šio objekto techninis projektas, tačiau per praėjusį laiką pasikeitus eismo sąlygoms, tapo pasenusiu.

Tiltui kasmet atliekamas kosmetinis remontas (be kitų darbų, perdažomi senieji juodo metalo turėklai). Statinio kapitalinis remontas siejamas su miesto būsimo pietinio aplinkkelio ir kito tilto per Šventąją statybomis: uždarius tiltą remontui, laikinojo įrengimas kainuotų bene pusę naujojo tilto statybos kainos. Pasak miesto savivaldybės, eismo senajame tilte uždarymas pasiteisintų pastačius aplinkkelio tiltą.^[2]^[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per Šventosios upę stovėjo Pirmojo pasaulinio karo metais nutiestas medinis tiltas. Pirmiausia tiltą buvo pasistatę rusai, bet 1915 m. atsitraukdami iš Lietuvos jie statinį sudegino. Liko tik iš vandens kyšantys mediniai poliai. Juos panaudojo link Vilniaus judėjusi vokiečių kariuomenė, naują tiltą pastačiusi greitai, per du mėnesius. Į darbus buvo varomi Ukmergės gyventojai, kuriuos tik vokiečiai sugaudavo gatvėje. Medžiagų nešiojimui, padavimui buvo atvaryti rusų karo belaisviai.^[4]

1935 m. pavasarį buvo numatyta šį tiltą nugriauti ir toje vietoje statyti naują, gelžbetoninį 130 m ilgio tiltą. Šventosios upės krantai buvo „smiltiniai“, t. y. paplaunami, silpni, todėl vaga numatytoje vietoje buvo nepastovi, reikalaujanti priežiūros ir krantų sutvirtinimo. 1935 m. rugpjūtį pradėtas statyti gelžbetoninis 125 m ilgio ir 11 m pločio tiltas.^[4] Kol kas buvo nugriaunami per 20 stovėjusių ledlaužių, statomas pagalbinis tiltas. Pastarąjį pastačius buvo išmontuojamas senasis medinis tiltas. Prie darbų buvo užimti apie 30 darbininkų, vėliau jų skaičius didėjo iki 150. Lapkričio mėn. jau buvo pagaminti betoniniai stulpai naujam tiltui. Jį buvo numatyta pabaigti tik kitų metų vasarą.^[4]

Gelžbetoninis tiltas buvo pastatytas 1936 m. Per Antrąjį pasaulinį karą 1944 m. pusė jo buvo sugriauta. Vėl atstatytas 1958 m. Paskutinį kartą kapitalinis statinio remontas atliktas 1995–1996 m. Tuomet eismas tiltu buvo uždarytas, jį nukreipus per laikinai pastatytą pontoninį tiltą. Jis buvo vienos eismo juostos, per upę nutiestas šalia remontuojamo tilto. Darbus atliko bendrovė „Ukmergės keliai“.

2014 m. tiltas perduotas Lietuvos automobilių kelių direkcijos žiniai.

2015 m. atlikta esminė tilto apžiūra. Bendra statinio būklė tuomet įvertinta patenkinamai, minėtos nusidėvėjusios kai kurios konstrukcijos, prietilčių būklė įvertinta geriau. 2018 m. AB „Kelių priežiūra“ atliko metinę tilto apžiūrą, kurios metu didelių tilto būklės pakitimų nepastebėta. Transporto eismas tiltu nebuvo ribojamas, nekėlė pavojaus eismo dalyviams.^[5]

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiltas stovi plačiame upės slėnyje, turi 5 angas. Perdangos konstrukcija rėminė, su gelžbetonio sijomis, sujungtomis skersiniais ryšiais. Statinio ilgis – 136 m, važiuojamosios kelio dalies plotis – 7 m, eismo juostų – 2. Abiejose pusėse įrengti šalitilčiai pėstiesiems.