Tunguskos incidentas

Tunguskos incidentas – sprogimas, įvykęs Sibire, Akmenuotosios Tunguskos (Podkamennaja Tunguska) upės baseine, 1908 m. birželio 30 d. Laikoma, jog didžiausia tikimybė yra, kad sprogimą sukėlė atskriejęs asteroidas.^[1]

Keletą sekundžių iki sprogimo apie 800 km spinduliu buvo matomas ryškus bolidas, skriejęs į šiaurės vakarus. Sprogimas buvo girdimas apie 1000 km nuo epicentro. Taigos medžiai buvo išguldyti 2000 km² plote. Sprogimo sukeltos seisminė ir smūginė oro bangos užregistruotos net Vakarų Europoje. Sprogimo galia galėjo sudaryti apie 15 mln. tonų trotilo galios.^[2] Kritimo vietoje nebuvo rasta nė vieno meteorito gabalo, tik meteoritinių dulkių. Manoma, kad tai buvo 50 m skersmens akmeninis meteoroidas, įsiskverbęs kelių dešimčių kilometrų per sekundę greičiu į Žemės atmosferą. Dėl staigaus stabdymo jis sprogo 8 km aukštyje ir išsisklaidė atmosferoje.

Sprogimo vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aerofotonuotraukoje buvo matyti, jog sprogimas išguldė medžius didelėje, drugelio pavidalo teritorijoje. Tiesiai po ore įvykusio sprogimo buvusiame plote medžiai liko stovėti stati, tačiau sprogimo banga ne tik nudrėskė visas šakas, bet netgi nulupo nuo kamienų žievę. Nebuvo matyti jokio sprogimo palikto kraterio. Panašūs reiškiniai po daugelio metų buvo stebėti po bandomųju atominių užtaisų sprogdinimų atmosferoje. Tačiau radiacijos pėdsakų neaptikta, taigi šis sprogimas greičiausiai nebuvo branduolinis.

Alternatyvios hipotezės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sprogimui paaiškinti iškeltos ir meteoritui alternatyvios hipotezės, kurios šiuo metu yra mažiau populiarios:

Iš žemės išsiveržusio didelio metano dujų debesies sprogimas. Sprogimo vieta yra labai senoje vulkaninio aktyvumo zonoje, ir vieną sykį šioje vietoje buvo stebėtas kelias valandas trukęs radono dujų išsiveržimas. 1994 m. toks metano debesis išsiveržė ir sprogo Ispanijoje, ties Cando kaimu (žr. Kando įvykis).
Maža juodoji skylė, kuri pervėrė Žemę kiaurai. Tačiau nėra duomenų apie antrą panašų sprogimą, kurį tokia skylė turėjo palikti išlėkdama kitoje Žemės pusėje.
Antimaterijos gabalas (nors apie tokių egzistavimą astronomai duomenų neturi).
Dėl stiprių magnetinių audrų atmosferoje savaime prasidėjusi termobranduolinė reakcija.
Ateivių kosminis laivas.
Nikolo Teslos bokštas, kuriame buvo sukauptas itin didelis elektros krūvis, kuris eksperimento metu buvo paleistas į už kelių tūkstančių kilometrų esančią negyvenamą teritoriją.