Tristanas da Kunja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tristanas da Kunja
Tristan da Cunha
Flag of Tristan da Cunha.svg Coat of arms of Tristan da Cunha.svg
Tristan da Cunha location.JPG
Laiko juosta: (UTC+0)
------ vasaros: (UTC)
Valstybė: Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Britų užjūrio valda: Šv. Elenos sala Šv. Elenos sala
Administracinis centras: Edinburgas (Tristanas da Kunja)
Gubernatorius: Andrew Gurr
Gyventojų (2010): 264
Plotas: 201 km²
Tankumas (2010): 1,31 žm./km²
Tel. kodas: +290

Tristanas da Kunja (angl. Tristan da Cunha) – salų grupė Pietų Atlante, priklauso Jungtinės Karalystės Šv. Elenos kolonijai. Kartu su Velykų sala, tai vienas atokiausių salynų pasaulyje. Išsidėstęs 2816 km nuo PAR, 3360 km nuo Pietų Amerikos. Į pietinę Gofo salą pretenduoja PAR.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Laikoma, kad šiaurinę Tristano da Kunjos salyno dalį 1506 m. atrado portugalas Tristanas da Kunja, tačiau salose neišsilaipino. 1731 m. salas pasiekė anglo Čarlzo Gofo ekspedicija. Pirmieji salose išsilaipino prancūzai – tai padarė fregatos L’Heure du Berger jūrininkai 1767 m. Pirmasis salų gyventojas buvo amerikietis iš Masačūstesto Džonas Lambertas. Jis įsikūrė 1810 m. ir išgyveno 2 metus.

1815 m. Tristano da Kunjos salas aneksavo Didžioji Britanija. Iki atidarant Sueco kanalą salos buvo strategiškai svarbus punktas jūrų kelyje tarp Europos ir Indijos vandenyno. 1906 m. išsiveržęs ugnikalnis nuniokojo salą, o gyventojai buvo evakuoti į Keiptauną.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Salyno žemėlapis

Tristano da Kunjos salyną sudaro:

Tristano da Kunijos salos (37°06′0″S 12°16′0″W / 37.1°S 12.26667°W / -37.1; -12.26667 ) plotas 98 km². Gyvena apie 300 gyventojų. Administracinis centras ir vienintelė gyvenvietė – Edinburgas. Taip pat yra kelios mokslinės bazės ir meteorologinės stotys. Aukščiausia salos vieta – Karalienės Merės kalnas (2055 m). Žiemą viršūnę dengia sniegas. Tai ugnikalnis, keliskart išsiveržęs nuo salos atradimo laikų. Krantai statūs, uolėti. Labiau įsisavinta šiaurės vakarinė dalis. Verčiamasi žvejyba, žemės ūkiu.

Klimatas vidutinių platumų, jūrinis; lietingas ir vėjuotas. Gofo saloje vidutinė mėnesio temperatūra svyruoja nuo 9 iki 14,5 °C, šiaurinėse salose – 11-17,5 °C. Per meus iškrinta kritulių nuo 2000 mm šiaurėje iki 2500 mm Gofo saloje.

Tristano da Kunjos salose nėra žinduolių (išskyrus ruonius ir žmonių atvežtas peles bei žiurkes), roplių, drugių. Dėl salų atokumo čia susidarė savita augalija ir gyvūnija. Yra endeminių paukščių. Nepasiekiamojoje saloje gyvena mažiausias neskraidantis paukštis žemėje atlantizija. Gofo, Lakštingalų ir Nepasiekiamoji salos paskelbtos gamtos draustiniais.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka