Temblekės akvedukas

Temblekės akvedukas
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Meksika
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	i, ii, iv
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1463
Regionas**	Lotynų Amerika ir Karibai
Įrašymo istorija
Įrašas	2015 (39 sesija)
Temblekės akvedukas šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Temblekės akvedukas
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Temblekės akvedukas arba Tėvo Temblekės akvedukas (isp. Acueducto del Padre Tembleque) – akvedukas, esantis Meksikoje, Hidalgo ir Meksiko valstijose, tęsiasi 45 km (nuo Sempoalos iki Otumbos). Pavadintas pranciškonų vienuolio Fransisko de Temblekės garbei.

Akvedukas įrengtas tarp 1553 ir 1570 m. Jis prasideda Tekachetės ugnikalnio pašlaitėje, netoli Sempoalos ir tęsiasi 45 km iki Otumbos. Didžiuma akveduko įrengta žemės paviršiuje, bet vietomis įrengtos požeminės šachtos bei antžeminės arkados, kertančios slėnius. Tokių arkadų yra trys – jos sudarytos atitinkamai iš 46, 13 ir 67 arkų. Pastaroji arkada, kertanti Papalotės upę, yra aukščiausia (iki 38,75 m aukščio). Temblekės vandens sistemą taip pat sudaro vandens saugyklos, nutekamieji kanalai. Vandens sistemos statybas organizavo pranciškonai, o statė vietiniai indėnai ir metisai. Akvedukas gerai išlikęs iki šių laikų, o viena jo dalis tebenaudojama pagal paskirtį.^[1]

2015 m. Temblekės akvedukas kaip išskirtinis romėniškos ir Mezoamerikos vandens reguliavimo tradicijų vaisius įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą.

Viena iš arkadų
Otumbos vandens stoties liekanos
Tepejahualko arkada

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Aqueduct of Padre Tembleque Hydraulic System

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Meksikoje

Šiaurės Meksika	Gvanachuato istorinis miestas ir kasyklos (1988) · Istorinis Sakatekas (1993) · Siera de San Fransisko uolų piešiniai (1993) · El Viskaino biosferos rezervatas (1993) · Keretaro istoriniai paminklai (1996) · Pakimės archeologinė sritis (1998) · Siera Gordos pranciškonų misijos (2003) · Kalifornijos įlankos salos (2005) · San Migel de Aljendės miestas ir Atotonilko Švč. Jėzaus Nazariečio šventovė (2008) · Kamino Real de Tiera Adentras (2010) · El Pinakatės ir Altaro didžiosios dykumos biosferos rezervatas (2014)

Vakarų Meksika	Tekilos agavų kraštovaizdis (2006) · Istorinė Morelija (1991) · Kabanjaso ligoninė (1997) · Drugių monarchų biosferos rezervatas (2008) · Reviljachichedo salos (2016)

Centras ir Įlanka	Istorinis Meksiko centras ir Šočimilkas (1987) · Istorinis Pueblos senamiestis (1987) · Ikikolumbinis Teotihuakano miestas (1987) · Ikikolumbinis El Tachinas (1992) · Popokatepetlio šlaitų vienuolynai (1994) · Tlakotalpano istoriniai paminklai (1998) · Šočikalko archeologiniai paminklai (1999) · Luis Barragán namas ir studija (2004) · Meksiko nacionalinio autonominio universiteto centrinis universitetinis miestelis (2007) · Temblekės akvedukas (2015) · Tehuakano–Kuikatlano biosferos rezervatas (2018)

Oachaka	Istorinis Oachakos centras ir Monte Albano archeologinė sritis (1987) · Priešistoriniai Jagulio ir Mitlos urvai (2010)

Jukatanas ir Čiapasas	Ikikolumbinis Palenkės miestas (1987) · Sian Kaanas (1987) · Čičen Ica (1988) · Ikikolumbinis Ušmalis (1996) · Kampečės miestas (1999) · Majų miestas Kalakmulis (2002)

Nematerialusis	Vietos šventės, susijusios su mirusiaisiais (2008) · Tolimano otomių-čičimekų atminties ir gyvųjų tradicijų vietos: Peña de Bernal, šventosios teritorijos sergėtojas (2009) · Voladorų ritualas: Papantla, El Tachinas (209) · Tradicinė Meksikos virtuvė – perduodama bendruomenės kultūra ir Mičoakano paradigma (2010) · Paračikai tradicinėje sausio šventėje Čiapa de Corso vietovėje (2010) · Pirekua, tradicinė purepečų daina (2010) · Mariačiai, styginių bei trimitų muzika ir dainos (2011) · Xtaxkgakget Makgkaxtlawana: Čiabuvių menų centras ir jo indėlis saugant totonakų nematerialųjį kultūrinį paveldą Verakruse (2011) · Romerija, Zapopanės mergelės ritualinis ciklas (2016) · Čarerija, Meksikos jodinėjimo tradicija (2016) · Talaveros gamybos procesas Puebloje ir Tlaskaloje (2019, kartu su Ispanija) · Bolero: tapatybė, emocija ir poezija, tapusi daina (2023, kartu su Kuba)