Tartaruga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tartaruga
Tartaruga (Podocnemis expansa)
Tartaruga (Podocnemis expansa)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Ropliai
( Reptilia)
Būrys: Vėžliai
( Testudines)
Pobūris: Šonakakliai vėžliai
( Pleurodira)
Šeima: Afroamerikiniai šonakakliai vėžliai
( Podocnemididae)
Gentis: Šonakakliai
( Podocnemis)
Rūšis: Tartaruga
( Podocnemis expansa)

Tartaruga[2] (Podocnemis expansa; angl. Arrau river turtle, Charapa turtle, Arrau turtle, Tartaruga-da-amazônia, Araú) – didžiausias šonakaklių vėžlių būrio (Pleurodira) atstovas. Gyvena Amazonėje ir jos intakuose (Brazilija, Kolumbija, Peru, Venesuela ir kt.). Pavadinimas tartaruga kilęs iš port. tartaruga 'vėžlys'.

Suaugėliai dažnai užauga iki 1 m ilgio. Patelių šarvai būna platūs ir plokštesni, jos didesnės ir gausesnės už patinus. Suaugėliai maitinasi beveik vien augaliniu maistu. Dauginimosi įpročiai artimi jūrinių vėžlių elgsenai. Kaip ir jūriniai vėžliai tartarugos susirenka dideliais pulkais ir keliauja į daugintis tinkamas vietoves. Patelės kiaušinius deda smėlio seklumose, kurios pasirodo ore tik sausringuoju metų laiku. Tokių vietų nėra daug. Į šias iškilusias seklumas patelės išropoja naktį ir deda kiaušinius – viena patelė padeda 90-100 minkštalukščių kiaušinių. Po to vėžliai grįžta į savo maitinimosi plotus.

Išsiritę apie 5 cm ilgio vėžliukai visu greičiu skuodžia į vandenį. Tuo metu juos labai gaudo įvairūs plėšrūnai, todėl net nesikišant žmogui suaugėlių maitinimosi vietas pasiekia tik 5% išsiritusių vėžliukų.

Dėl tokių ypatybių tartarugos daug kur yra saugomos.


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Podocnemis expansa“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2012-03-19.
  2. Mačionis A. (1989) Stuburinių zoologija. V. Mokslas. p. 183.