Tarptautinis Baudžiamasis Teismas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
2013 m. duomenimis Teismo Statutą ratifikavusios (žalia spalva), pasirašiusios, bet neratifikavusios (geltona spalva) ir nei pasirašiusios, nei ratifikavusios (raudona spalva) valstybės.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas, TBT - nuolatinė tarptautinė teismo institucija, įgaliota vykdyti savo jurisdikciją asmenims už labai sunkius, tarptautinę bendriją verčiančius susirūpinti nusikaltimus, nurodytus TBT Statute, ir papildanti nacionalinę baudžiamąją jurisdikciją. Teismo jurisdikciją ir jo veiklą reglamentuoja TBT Statutas.

Teismo buveinė yra Haga, Nyderlandai. Teismo pageidavimu jo posėdžiai gali vykti ir kitur.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas yra tarptautinės teisės subjektas. Jis taip pat turi tokį teisinį subjektiškumą, kurio gali prireikti jo funkcijoms vykdyti ir tikslams pasiekti. Funkcijas ir įgaliojimus Tarptautinis Baudžiamasis Teismas gali vykdyti kiekvienos valstybės, Statuto šalies, teritorijoje, o atskiru susitarimu – ir kokios kitos valstybės teritorijoje.

2013 m. spalio mėn. duomenimis teismą įsteigusį statutą yra ratifikavusios 122 valstybės.[1] Teisme dirba per 300 tarnautojų. 2003-2009 m. teismui vadovavo kanadietis Philippe Kirsch. Nuo 2009 m. šias pareigas eina korėjietis Song Sang-Hyun.

Jurisdikcija[taisyti | redaguoti kodą]

Teismo rūmai. Haga, NL

Teismo jurisdikcijai priklauso tik labai sunkūs, visą tarptautinę bendriją verčiantys susirūpinti nusikaltimai (TBT Statuto 5 str.):

Teismas vykdo jurisdikciją agresijos atžvilgiu tik tuo atveju, jei yra priimta atitinkama nuostata, kurioje apibrėžiamas šis nusikaltimas ir nurodoma, kokiais atvejais Teismas vykdo jurisdikciją šio nusikaltimo atžvilgiu. Tokia nuostata neprieštarauja atitinkamoms JT Chartijos nuostatoms.

Teismo jurisdikcijai priklauso tik nusikaltimai, padaryti po šio Statuto įsigaliojimo (Jurisdikcija ratione temporis). Jei valstybė Statuto šalimi tampa po jo įsigaliojimo dienos, Teismas gali vykdyti jurisdikciją tik nusikaltimų, padarytų po Statuto įsigaliojimo tai valstybei, atžvilgiu, jei ši valstybė nepadarė pareiškimo, pripažindama teismo jurisdikciją.

Teismas gali vykdyti savo jurisdikciją bet kurio TBT Statuto 5 straipsnyje nurodyto nusikaltimo atžvilgiu, jei:

  • dėl vieno ar kelių tokių nusikaltimų pagal TBT Statuto 14 straipsnį į prokurorą kreipiasi valstybė, Statuto šalis;
  • dėl vieno ar kelių tokių nusikaltimų į prokurorą kreipiasi Saugumo Taryba, vadovaudamasi JT Chartijos VII skyriumi; arba
  • pagal 15 straipsnį prokuroras yra pradėjęs tokio nusikaltimo tyrimą.

Valstybė, Statuto šalis, gali kreiptis į prokurorą dėl vieno ar kelių nusikaltimų, priklausančių Teismo jurisdikcijai, ir prašyti, kad prokuroras ištirtų padėtį ir nuspręstų, ar pateikti kaltinimus vienam ar keliems konkretiems asmenims už tokių nusikaltimų padarymą. Kreipimesi kaip galima išsamiau išdėstomos svarbios aplinkybės ir pridedami besikreipiančios valstybės turimi pagrindžiamieji dokumentai.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Ratification of the Rome Statute, Coalition of the International Criminal Court

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka