Tara (budizmas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žalioji Tara

Tara (skr. तारा, tibet. སྒྲོལ་མ  = Drölma) – budizme sutinkama dievybė, moteriška Budos inkarnacija (bodhisatva). Jos kultas labiausiai paplitęs Tibete (Mahajanos atšakoje) ir Vadžrajanoje, taip pat kinų, japonų budizme. Ji laikoma „išsivadavimo motina“, sėkmės ir gerovės nešėja, išvaduotoja kenčiančių samsaroje.

Išskiriama daug Taros formų:

  • Žalioji Tara – populiariausia forma, nušvitusi Buda, išvaduotoja iš baimių;
  • Baltoji Tara – ramybės, gerovės, norų išpildymo forma;
  • Raudonoji Tara – nuožmi forma, pritraukianti gerus dalykus;
  • Juodoji Tara – siejama su valdžia;
  • Geltonoji Tara – siejama su klestėjimu, turtais;
  • Mėlynoji Tara (Ekadžati) – žiauriausia ir baisiausia Taros forma; dharmos gynėja.

Dalis budizmo mokyklų įvardija, kad iš viso yra 21 Tara. Taros mantra yra Ooṃ tāre tuttāre ture svāhā.

Manoma, kad Taros kultas į budizmą pateko iš hinduizmo kaip deivė Durga.