Streets of Rage

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Streets of Rage
Kūrėjas Sega (AM7)
MNM Software
Biox
Leidėjas Sega
LT: Vilandra [1]
Dizaineris {{{dizaineris}}}
Kompozitorius {{{kompozitorius}}}
Išleidimo data 1991 m. rugpjūčio 2 d.
Žanras (-ai) Beat 'em up
Režimas Vieno arba kelių žaidėjų
Reitingai CERO: A
ESRB: RP – Rating Pending
PEGI: 7+ / 12+
Platforma Mega Drive, Mega-CD, Sega Game Gear, Sega Master System, MegaPlay, Virtual Console, iOS, Microsoft Windows, Xbox Live Arcade, Nintendo 3DS
Versija
Variklis
Platinimas 4 megabitų kasetė, skaitmeninis parsisiuntimas
Licencija {{{licencija}}}
Pirmtakas {{{pirmtakas}}}
Kitos dalys Streets of Rage 2, Streets of Rage 3

Streets of Rage (jap. ベア・ナックル 怒りの鉄拳 = Bea Nakkuru: Ikari no Tekken, angl. Bare Knuckle: Furious Iron Fist) – šonan slenkantis beat 'em up (muštynių) žanro žaidimas, bendrovės „Sega1991 m. rugpjūčio 2 d. išleistas konsolei Mega Drive. Pirmoji (iš trijų) serijos dalis. Vėliau žaidimas buvo pritaikytas ir kitoms platformoms, kaip antai Sega Game Gear, Mega-CD, Master System ir naujesnėms.

Buvo išleista žaidimų serijos motyvais paremta piešinių serija, kuri pasirodė „Sonic the Comic“ komiksuose. Žaidime vyrauja pripažinimo sulaukusi chiptune[2] muzika, sukurta Yuzo Koshiro ir vėliau išleista atskirame albume, skirtame Japonijos muzikos rinkai.

Apžvalga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip ir dvejais metais anksčiau „Segos“ išleistame „Golden Axe“, priešai žaidime atslenka iš abiejų ekrano pusių bei kartais išlenda ir iš kitų vietų. Žaidėjo tikslas yra nukauti visus priešininkus ir pereiti aštuonias vietoves, įvardijamas raundais. Išskyrus 7 raundą, visuose kituose susiduriama su bosu, neproporcingai dideliu priešu, kurį reikia įveikti. Priešingai nei žaidimo tęsiniuose, nei vienas iš priešų žaidime neturi vardų (tik japoniškosios versijos žinyne). Be to, tik bosai turi gyvybės skaitiklį. Kaip ir kituose panašiuose žaidimuose, „Streets of Rage“ galima nuo žemės pasiimti ginklų, tokių kaip buteliai ar nutekamieji vamzdžiai. Specialios atakos metu „Streets of Rage“ žaidime žaidėjui kovoje pagelbsti kairėje ekrano pusėje atvažiavęs policijos automobilis, iš kurio išlindęs policininkas iššauną sprogstamuosius užtaisus link žaidėją supančių priešų ir juos išžudo. Po vieną tokią ataką žaidėjui suteikiama vienai gyvybei arba vienam žaidimo lygiui. Tačiau žaidime taip pat galima rasti daiktų, suteikiančių ypatingų savybių (angl. power-ups). Paskutiniame raunde negalima pasinaudoti specialia ataka.

Žaidime viso yra trys veikėjai. Adam Hunter (pasižymėjęs boksininkas) yra pastebimai lėtesnis, bet stipresnis nei kiti. Axel Stone (kovos menų virtuozas) sugebėjimai yra vidutinio lygio, t. y. jis yra kiek lėtesnis už Blaze, bet vikresnis, tačiau kiek silpnesnis už Adam. Blaze Fielding (dziudo eskpertė) yra silpniausia iš visų, tačiau vikriausia ir gali iššokti aukščiausiai. Jos šuolių nuotolis ilgiausias, o dėl jos dziudo sugebėjimų priešininkų permetimai daro daugiausiai žalos.

Priklausomai nuo to ar žaidžiama dviese ar vienam, yra dvi skirtingos žaidimo pabaigos.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Streets of Rage“ buvo gerai įvertintas kritikų. Žurnalo „MegaTech“ apžvalgoje teigta, kad žaidimas pasižymi „puikiais veikėjų modeliais, foniniais vaizdiniais ir muzika, taip pat puikiu žaidimo stiliumi ir galimybe žaisti dviese – viskuo, ko reikia puikiam pirkiniui.“[3] Žurnalas „Mega“ žaidimui skyrė 6-ąją vietą visų laikų geriausių Mega Drive konsolei skirtų žaidimų sąraše.[4]

GamesRadar“ rašė, kad žaidimo garso takelis – vienas geriausių iš kada nors sukurtų.[5]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Streets of Rage“. Mickey Mouse (LT) (7/1995). 1995.
  2. Barnholt, Ray (2012 m. birželio mėn.). „The Magic of FM Synth“. 1UP.com. Suarchyvuotas originalas 2013-01-01. Nuoroda tikrinta 2012-08-06.
  3. MegaTech rating, EMAP, issue 5, 1992/06.
  4. Mega, issue 1, page 76, Future Publishing, 1992/10.
  5. Elston, Brett (2010-12-04). „Game music of the day: Streets of Rage“. GamesRadar. Nuoroda tikrinta 2012-07-31.