Stanislovas Huten-Čapskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stanislovas Huten-Čapskis
Čapskiai
Čapskių herbas
Čapskių herbas
Gimė 1779 m.
Nesvyžius
Mirė 1844 m. (~45 metai)
Kėdainiai
Tėvas Pranciškus Stanislovas Kostka Huten-Čapskis
Motina Veronika Joana Radvilaitė
Sutuoktinis (-ė) Sofija Obuchovič
Vaikai Marijanas,
Edvardas
Žymūs apdovanojimai

Stanislovas Huten-Čapskis (lenk. Stanisław Hutten-Czapski; 1779 m., Nesvyžius – 1844 m., Kėdainiai) – grafas, Varšuvos hercogystės armijos pulkininkas, Napoleono karo dalyvis, „Virtuti Militari“ ir Garbingo legiono ordinų kavalierius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenkijos magnatų Huten-Čapskių giminės atstovas, herbo „Leliva“ savininkas. Paskutinio Kulmo vaivados Pranciškaus Stanislovo Kostkos Huten-Čapskio (17251802) ir Veronikos Joanos Radvilaitės, kunigaikščio Karolio Stanislovo Radvilos sesers, sūnus.

Mokėsi Nesvyžiaus jėzuitų ir Vilniaus piarų kolegiumuose. 1811 metais naujasis Nesvyžiaus ordinatas, kunigaikštis Dominykas Jeronimas Radvila, perdavė jam Kėdainių dvarą kaip jo motinos paveldėjimo dalį.

1812 metais Stanislovas Huten-Čapskis dalyvavo Napoleono pusėje kare prieš Rusijos imperiją. Suformavo 22-rą pėstininkų pulką, kuriam vadovaujant dalyvavo Novo Sveržano ir Kaidanovo mūšiuose. Dalyvavo Berezino mūšyje ir buvo apdovanotas „Virtuti Militari“ ordinu. 1813 metais dalyvavo karinėje kampanijoje, už ką buvo apdovanotas Garbingo legiono ordinu. Po to emigravo į Paryžių, kur buvo iki 1815 metų, kada buvo priverstas grįžti į Kėdainius dėl pavojaus Rusijos valdžios konfiskuoti iš jo dvarus.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo vedęs Sofiją Obuchovič, paskutinio Minsko kašteliono Mykolo Obuchovičiaus (apie 17601818) ir Pranciškos Rževuskaitės dukterį, nuo santuokos su kuria turėjo tris sūnus. Marijanas ir Edvardas dalyvavo 1864 metų sukilime, dėl ko buvo ištremti į Sibirą, o jų dvarai konfiskuoti.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Marian Kukiel, Wojna 1812 r., Kraków 1937
  • Polski Słownik Biograficzny, tom IV, Kraków 1938

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]