Spitrėnų piliakalnis
| Spitrėnų piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Spitrėnų piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Utenos rajonas | ||
| Seniūnija | Utenos seniūnija | ||
| Aukštis | 10 m | ||
| Plotas | 50x20 | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis pr. m. e. – III a. | ||
| Žvalgytas | 1970 | ||
| Tirtas | 1973, 1997 m. | ||
| Registro Nr. | AR1330 / A964 /3606 | ||
Spitrėnų piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 3606; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1330; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A964) Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Spitrėnų, Utenos seniūnija. Pasiekiamas keliu 4903 Jotaučiai – Minčia 100 m neprivažiavus sankryžos (kelio į dešinę) į Spitrėnus, yra kairėje šiaurėn nuo kelio.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė buvo ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, apie 50 m ilgio ir 20 m pločio. Ją XX a. pirmojoje pusėje - 1968 m. smarkiai apgadino karjeras. Išliko tik 40x23 m dydžio jos centrinė ir vakarinė dalis, kurios trikampio formos 17 m ilgio rytinė dalis nepaliesta, o išlikusios aikštelės centras ir vakarinė pusė nelygiai nukasta per 1,5 m. Šlaitai statūs, 9-10 m aukščio.
Eksploatuojant karjerą nukastas apie 10 m pločio aikštelės pietrytinis kraštas ir 7 m pločio pietvakarinis kraštas. Piliakalnis dirvonuoja, šiaurinis šlaitas apaugęs lapuočiais.
Šiaurinėje ir vakarinėje papėdėse, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1970 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas, 1973 m. tyrė Mokslinė metodinė taryba. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1]
1973 m. Juozas Markelevičius ir 1997 m. Romas Jarockis karjero kraštuose ištyrė 233 m² bendrą plotą, aptiko iki 1,5 m storio paskutinių amžių pr. m. e. - III a. kultūrinį sluoksnį su stulpavietėmis, židiniu, ūkine duobe, akmeniniais kirviais, kauliniu ietigaliu, pakabučiu, brūkšniuota, lygia ir grublėta keramika, gyvulių ir paukščių kaulais. Nustatyta, kad aikštelę jau šlaite juosė 10-15 cm skersmens akmenimis apkrautų ir moliu apiplūktų medinių stulpų užtvara. Pats šlaito viršus buvo paaukštintas moliu ir akmenimis.[2]
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. - III a. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 2,1 ha.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Vaikutėnų piliakalnis 5 km | Noliškio piliakalnis 2,5 km | Kubilių piliakalnis 4 km |
| |||||||
| Jaurelio piliakalnis 4,5 km |
|
Rukšėnų piliakalnis 4 km | |||||||||
| Nemeikščių piliakalnis 11 km | Klykių piliakalnis 4 km | Kalvių piliakalnis 3 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.199
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 258-259.
- Juozas Markelevičius, Romas Olišauskas. Spitrėnų (Utenos raj.) piliakalnio tyrinėjimai 1973 m. // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais. Vilnius, 1974. p. 12–14.
- Romas Jarockis. Spitrėnų piliakalnio 1997 metų tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998. p. 70–72.
- Gintautas Zabiela. Piliakalniai // Utenos krašto enciklopedija. Vilnius, 2001. p. 53-54.