Apeliavimas į baimę: Skirtumas tarp puslapio versijų
Papildyta |
|||
| Eilutė 17: | Eilutė 17: | ||
Žmonės turi psichologinius apsaugos mechanizmus kurie padeda prieš visokius grasinimus. Metodui trukdo bandomų paveikti žmonių savigarba bei pasitikėjimas savimi. <ref name='isuu'/> |
Žmonės turi psichologinius apsaugos mechanizmus kurie padeda prieš visokius grasinimus. Metodui trukdo bandomų paveikti žmonių savigarba bei pasitikėjimas savimi. <ref name='isuu'/> |
||
Šiuo metodu pasiekiama paklusnumo tačiau dažniausiai nepavyksta pasiekti loginio ar emocinio pritarimo. <ref name="minds"/> Apeliavimo į baimę efektyvumas daug mažesnis nei yra ar buvo įsitikinę daugelis politikų, rinkodaros specialistų bei mokslininkų. <ref>Gjalt-Jorn Y Peters, Robert A C Ruiter, Gerjo Kok1 (2014). Threatening communication: A qualitative study of fear appeal effectiveness beliefs among intervention developers, policymakers, politicians, scientists, and advertising professionals. Int J Psychol. 49(2): 71–79. [http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4278564/]</ref> Metodas naudojamas ir kilniais tikslais, pavyzdžiui, spausdinant mirtimi grasinančius įspėjamuosius užrašus ant cigarečių pakelių. Psichologai nustatė jog tokie užrašai veikia, tačiau ne visada ir ne visus. <ref name='cigaretes'>Dijkstra A, Bos C. (2015). Psychol Addict Behav. 29(1):82-90. The effects of repeated exposure to graphic fear appeals on cigarette packages: A field experiment. [http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23331760]</ref>. Bandant bauginimais įtikinti vartoti kremą nuo saulės, nustatyta tie bauginimai padeda tik jei grasinama ne mažiau nei mirtimi. <ref>Cooper DP, Goldenberg JL, Arndt J. (2014). Br J Health Psychol. Perceived efficacy, conscious fear of death and intentions to tan: not all fear appeals are created equal. [http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23331760]</ref> |
Šiuo metodu pasiekiama paklusnumo tačiau dažniausiai nepavyksta pasiekti loginio ar emocinio pritarimo. <ref name="minds"/> Apeliavimo į baimę efektyvumas daug mažesnis nei yra ar buvo įsitikinę daugelis politikų, rinkodaros specialistų bei mokslininkų. <ref>Gjalt-Jorn Y Peters, Robert A C Ruiter, Gerjo Kok1 (2014). Threatening communication: A qualitative study of fear appeal effectiveness beliefs among intervention developers, policymakers, politicians, scientists, and advertising professionals. Int J Psychol. 49(2): 71–79. [http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4278564/]</ref> Metodas naudojamas ir kilniais tikslais, pavyzdžiui, spausdinant mirtimi grasinančius įspėjamuosius užrašus ant cigarečių pakelių. Psichologai nustatė jog tokie užrašai veikia, tačiau ne visada ir ne visus. <ref name='cigaretes'>Dijkstra A, Bos C. (2015). Psychol Addict Behav. 29(1):82-90. The effects of repeated exposure to graphic fear appeals on cigarette packages: A field experiment. [http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23331760]</ref>. Bandant bauginimais įtikinti vartoti kremą nuo saulės, nustatyta jog tie bauginimai padeda tik jei grasinama ne mažiau nei mirtimi. <ref>Cooper DP, Goldenberg JL, Arndt J. (2014). Br J Health Psychol. Perceived efficacy, conscious fear of death and intentions to tan: not all fear appeals are created equal. [http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23331760]</ref> |
||
Jei dėl vienų ar kitų priežasčių metodas neveikia efektyviai, jis kai kada veikia priešingai. Žmonės imasi veiklos nuo kurios bandoma atgrasinti nes tai padidina jų savo vertės suvokimą.<ref name='gjalt'/><ref>Goldenberg J.L., Arndt J. (2008) The implications of death for health: A terror management health model for behavioral health promotion. Psychological Review. 115(4):1032–1053. [http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18954213]</ref> |
Jei dėl vienų ar kitų priežasčių metodas neveikia efektyviai, jis kai kada veikia priešingai. Žmonės imasi veiklos nuo kurios bandoma atgrasinti nes tai padidina jų savo vertės suvokimą.<ref name='gjalt'/><ref>Goldenberg J.L., Arndt J. (2008) The implications of death for health: A terror management health model for behavioral health promotion. Psychological Review. 115(4):1032–1053. [http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18954213]</ref> |
||
00:08, 22 vasario 2016 versija
Apeliavimas į baimę (lot. argumentum ad metum arba argumentum in terrorem, angl. fear appeal) – argumentacijos klaida, daroma tuomet, kai kalbėtojas bando gauti paramą savo idėjoms ar teiginiams, žaisdamas egzistuojančiomis baimėmis ir išankstiniais nusistatymais. Ji priklauso apeliavimo į jausmus klaidų grupei. Taip pat, apeliavimas į baimę gali būti laikomas netikrosios dilemos bei argumento iš pasekmių forma, kadangi dažniausiai bandoma parodyti, jog priešingu ginamajam variantui atveju būtinai bus tik viena (bloga) alternatyva.
Taikymas
Taikant metodą, pateikiama grėsminga informacija, iškart siūlant „akivaizdžią“ išeitį – elgesį, kurio norima pasiekti.[2]
Grėsmės akivaizdoje žmogus dažniausiai kelia sau tokius klausimus:[2]
- Ar yra elgesys, kurio būtų galima išvengti pavojaus?
- Ar man priimtina taip elgtis?
- Kuo ir kiek man toks elgesys padės?
Kalbėtojas turi pasiekti jog įtikinamasis manytų kad toks elgesys yra, taip elgtis priimtina bei tas elgesys labai padės.
Žmonės labai skiriasi tiek jautrumu pačiam bauginimui, tiek ir polinkiu keisti elgesį vengiant pavojaus. [3]
Efektyvumas
Žmonės turi psichologinius apsaugos mechanizmus kurie padeda prieš visokius grasinimus. Metodui trukdo bandomų paveikti žmonių savigarba bei pasitikėjimas savimi. [2]
Šiuo metodu pasiekiama paklusnumo tačiau dažniausiai nepavyksta pasiekti loginio ar emocinio pritarimo. [4] Apeliavimo į baimę efektyvumas daug mažesnis nei yra ar buvo įsitikinę daugelis politikų, rinkodaros specialistų bei mokslininkų. [5] Metodas naudojamas ir kilniais tikslais, pavyzdžiui, spausdinant mirtimi grasinančius įspėjamuosius užrašus ant cigarečių pakelių. Psichologai nustatė jog tokie užrašai veikia, tačiau ne visada ir ne visus. [1]. Bandant bauginimais įtikinti vartoti kremą nuo saulės, nustatyta jog tie bauginimai padeda tik jei grasinama ne mažiau nei mirtimi. [6]
Jei dėl vienų ar kitų priežasčių metodas neveikia efektyviai, jis kai kada veikia priešingai. Žmonės imasi veiklos nuo kurios bandoma atgrasinti nes tai padidina jų savo vertės suvokimą.[3][7]
Pavyzdžiai
Šaltinyje [4] pateikiami tokie pavyzdžiai:
- Aš žinau kur tavo namai, ir turiu draugų kurie mėgsta gerą ugnį…
- Kam šitai nepatinka, degs pragare.
- Jei Mikė girdėtų ką sakai, nebūtų jis patenkintas.
Apeliavimo į baimę argumentas buvo parodijuotas Džordžo Orvelo kūrinyje „Gyvulių ūkis“, kur bet koks naujai priimtas sprendimas buvo motyvuojamas retoriniu klausimu „negi jūs norite, kad sugrįžtų Džonsas?“.
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Dijkstra A, Bos C. (2015). Psychol Addict Behav. 29(1):82-90. The effects of repeated exposure to graphic fear appeals on cigarette packages: A field experiment. [1]
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Martijn Boermans. „ISSUU - Fear Appeals and Persuasion by Martijn Boermans“. Issuu. Nuoroda tikrinta 18 Vasario 2016.
- ↑ 3,0 3,1 Gjalt-Jorn Ygram Peters, Robert A.C. Ruiter, Gerjo Kok (2013). Threatening communication: a critical re-analysis and a revised meta-analytic test of fear appeal theory. Health Psychol 7(Suppl 1): S8–S31 [2].
- ↑ 4,0 4,1 http://changingminds.org/disciplines/argument/fallacies/appeal_fear.htm
- ↑ Gjalt-Jorn Y Peters, Robert A C Ruiter, Gerjo Kok1 (2014). Threatening communication: A qualitative study of fear appeal effectiveness beliefs among intervention developers, policymakers, politicians, scientists, and advertising professionals. Int J Psychol. 49(2): 71–79. [3]
- ↑ Cooper DP, Goldenberg JL, Arndt J. (2014). Br J Health Psychol. Perceived efficacy, conscious fear of death and intentions to tan: not all fear appeals are created equal. [4]
- ↑ Goldenberg J.L., Arndt J. (2008) The implications of death for health: A terror management health model for behavioral health promotion. Psychological Review. 115(4):1032–1053. [5]