Apeliavimas į pasekmes

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Argumentas iš pasekmių)
Medicininė kaukės NĖRA naudingos apsaugant eilinius žmones nuo koronaviruso infekcijos, apeliuodamas į pasekmes neteisingai teigia JAV armijos vyriausias gydytojas Jerome Michael Adams [1]

Apeliavimas į pasekmes (lot. argumentum ad consequentiam) – loginė argumentacijos klaida. Ji daroma tada, kai apie teiginio teisingumą ar klaidingumą sprendžiama pagal tai, kokias pasekmes jis sukelia ar gali sukelti.[2]

Sprendimo pasekmės svarbios rengiant planą kuriame siekiama tikslų, ir diskusijoje apie tokį planą šis argumentas tinkamas. Apeliavimas į pasekmes (lot. argumentum ab inconvenienti) priimtinas ir teisėje, jei teismo sprendimas sukeltų didelius neigiamus ar teigiamus padarinius. Tačiau argumentas netinka nustatyti objektyviai tiesai bei tikrosioms priežastims. Argumento nereikia painioti su lazdos argumentacija kuomet norimai teisybei paremti pasitelkiamos dirbtinės pasekmės (bausmės).

Ypač dažnai ši klaida provokuojama politiniuose bei religiniuose debatuose. Partijų rinkiminėse kampanijose dažni posakiai, jog jie vieninteliai čia jaučia bent kokią atsakomybę, o balsuodami už oponuojančius pražudysime tautą ir valstybę. Neretai taip teigia abi besivaržančios pusės.

Apeliavimui į pasekmes artima lot. modus tollens klaida, nusakoma kaip Jei P, tada Q. Ne, tik jau ne Q. Tada ir ne P. Jos supratimas siekia net antikos laikus.[3] Taip galima nepastebėti galimybės gauti P apsieinant be Q, jei visgi įmanoma.

Teiginio teisingumas loginiu požiūriu neturi jokio loginio ryšio su jo sukeltomis pasekmėmis.

Pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • π greičiausiai gali būti užrašytas trupmena, nes tai daug ką paaiškintų daug gražiau bei elegantiškiau.
  • Prasidėjus COVID-19 pandemijai, Amerikoje kurį laiką buvo tvirtinama, jog apsauginės kaukės nepadeda. Taip buvo daroma apeliuojant į pasekmes (kaukių visų pirma turi pakakti medikams). Tai buvo sunkus sprendimas.[4][5][6]
  • Stalininės Sovietų Sąjungos laikais buvo persekiojama kibernetika bei genetika, apeliuojant, jog šių mokslų pripažinimas nepalankus materialistinei pasaulėžiūrai.[7] Politiniai reikalavimai mokslui sukėlė šalies atsilikimą šiose srityse.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. angl. NOT effective in preventing [the] general public from catching Coronavirus Asmelash, Leah. „The surgeon general wants Americans to stop buying face masks“. CNN. Nuoroda tikrinta 2020-06-03.
  2. „Fallacy: Appeal to Consequences of a Belief“. www.nizkor.org. Suarchyvuotas originalas 2010-06-13. Nuoroda tikrinta 2016-10-29.
  3. Susanne Bobzien (2002). „The Development of Modus Ponens in Antiquity“, Phronesis 47.
  4. https://www.nytimes.com/2020/03/17/opinion/coronavirus-face-masks.html
  5. „Should We All Be Wearing Masks In Public? Health Experts Revisit The Question“. NPR.org (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-06-19.
  6. Jankowicz, Mia (2020-06-15). „Fauci said US government held off promoting face masks because it knew shortages were so bad that even doctors couldn't get enough“. Business Insider. Nuoroda tikrinta 2020-06-20.
  7. Rossianov, Kirill O. (1993). „Editing Nature: Joseph Stalin and the "New" Soviet Biology“. Isis. 84 (December 1993): 728–745. doi:10.1086/356638. JSTOR 235106. PMID 8307727.