Sniego žmogus

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Sniego žmogus – legendinė į žmones panaši rūšis, neva gyvenanti įvairiuose miškinguose ir kalnuotuose Žemės regionuose. Būtybė pavadinta „radus“ jo „pėdsakus" (panašius į lokio letenų pėdsakus) sniege.

Sniego žmogus įvairiose pasaulio vietose vadinamas įvairiai. Šiaurės Kalifornijoje – bigfutas („didžiapėdis“), Himalajuose – jetis, Amazonės regione – mapinguaris, Australijoje – jovis, Indonezijoje – orangpendekas.

Aprašymas

Pagal įvairius nepatvirtintus liudijimus ir hipotezes, sniego žmogus skiriasi nuo šiuolaikinio žmogaus stambesniu kūno sudėjimu, užaštrinta kaukolės forma, ilgesnėmis rankomis, trumpu kaklu ir masyviu apatiniu žandikauliu. Plaukuotas visas kūnas, plaukai juodos, rusvos arba pilkos spalvos. Veidai tamsios spalvos. Galvos plaukai ilgesni nei kūno. Ūsai ir barzda reti ir trumpi. Gerai laipioja medžiais. Tvirtinama, kad sniego žmonės, kurie gyvena kalnuose, naudojasi olomis, o miškų sniego žmonės statosi lizdus ir medžių šakų.

Sniego žmogus dažniausiai buvo apibūdinamas kaip vaikščiojantis dvikojis gyvūnas, pėdos – apie 43 cm ilgio. Ūgis svyruoja nuo 1 iki 2,5 metro; minimi ir dar didesni sniego žmonės Centrinės Azijos kalnuose ir Šiaurės Amerikoje. Ilgainiui susiformavo įvairių spekuliatyvių sniego žmogaus bruožų sąrašas. Ječio prigimtyje esą tiesiog užfiksuotas viešųjų vietų ir žmonių vengimas.

Sniego žmogaus ir jo vietinių analogų aprašymas yra įdomūs etnografiniu požiūriu. Didžiulio baisaus žmogaus vaizdinys gali atspindėti įgimtas tamsos, nežinomybės, santykių su mistinėmis jėgomis baimes. Pilnai tikėtina, kad sniego žmonėmis laikomi neįprastą kūno plaukuotumą turintys bei sulaukėję žmonės.

Paieška

Kadangi tiesioginių sniego žmogaus egzistavimo įrodymų nėra, sniego žmogaus egzistavimas neigiamas, jį laikant mitine būtybe, nors sniego žmogus esą buvo pastebėtas jau XIX a. šimtus kartų daugelyje pasaulio vietų. Pasak vietinių gyventojų ir šio gyvūno paieškos entuziastų, sniego žmogus gyvena kalnuose, miškuose ar kitose sunkiai prieinamose vietose. Užrašyta keletas pasakojimų apie labai retus tuose kraštuose gyvenančius humanoidus, bet tikrų įrodymų nėra.

Mėgėjiški sniego žmogaus ir kitų mitinių būtybių tyrimai vadinami kriptozoologija.

Sniego žmogus buvo tariamai užfiksuotas vaizdo juostoje (jos dėka filmo autorius praturtėjo). 1967 metais du sniego žmogaus ieškotojai nufilmavo jį Šiaurės Kalifornijoje, Blafkrike. Būtybės ūgis – apie 2,5 metro, manoma, kad ji svėrė apie 1 toną. Šią vaizdo juostą peržiūrėję ortopedai ir kitų sričių medikai nepriėjo vieningos nuomonės. Abejones kėlė tai, kad nors eisena ir dydis, svorio centras buvo kaip žmogaus, tačiau žingsnio ilgis nesutapo su paliktais pėdsakais.

Jetis

Vėliau pasirodė ir daugiau filmuotų siužetų, kuriuose tariamai užfiksuotas jetis. Dalį jų sukūrė skeptikai pademonstruoti, kaip lengvai tikintieji sniego žmogaus realumu bet ką priima kaip rimtą įrodymą. Netikrą jetį laidai Bullshit! yra nufilmavę ir Penas ir Teleris. Filmą, kuriame vaikščioja kažkuo panašiu į žmogbeždžionę apsirengęs aktorius, dalis ječių entuziastų sutiko labai palankiai ir stebėjosi, kad tai yra pirmas atvejis, kai tokia gera vaizdo kokybė. Tuo tarpu filmuką peržiūrėję antropologai teigė, jog iš eisenos ir manierų akivaizdu, kad ten negali būti jokia žmogbeždžionė, o tik žmogus. Tai buvo parodyta epizode „kriptozoologija“.

Budistiniame Chumjungo vienuolyne Nepale galima pamatyti ječio skalpą (ar bent jau kažką, kas tuo vadinama).