Smilties Pylimas

Koordinatės: 55°43′19″š. pl. 21°07′16″r. ilg. / 55.722°š. pl. 21.121°r. ilg. / 55.722; 21.121 (Smilties Pylimas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Smilties Pylimas
Vietovė prijungta prie miesto 1850 m.
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Smilties Pylimas
Smilties Pylimas
55°43′19″š. pl. 21°07′16″r. ilg. / 55.722°š. pl. 21.121°r. ilg. / 55.722; 21.121 (Smilties Pylimas)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos miesto savivaldybės vėliava Klaipėdos miesto savivaldybė
Istoriniai pavadinimai vok. Sandwehr

Smilties Pylimas (arba Klaipėdos Pylimas, Zandveras; vok. Sandwehr) – buvęs kaimas šalia Klaipėdos, dabar įeinantis į miesto teritoriją. Jis buvo įsikūręs į šiaurę nuo Klaipėdos senamiesčio ir į vakarus nuo Klaipėdos geležinkelio stoties, šalia Klaipėdos–Kretingos geležinkelio ruožo. Kaimą mena Smilties Pylimo gatvė,[1] esanti apytikrėje buvusio kaimo teritorijoje.[2]

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Zandveras (vok. Sandwehr – „smėlio pylimas“) – vokiškas vietovardis (kaip jį seniau vadino lietuviai, duomenų nėra). Taip vadintas XIX a. pradžioje įkurtas kaimas, kuriame buvo apgyvendinti darbininkai, dirbę miško sodinimo ir kitokius darbus. Klaipėdą valdant Lietuvai, buvusio kaimo teritorijoje gatvė lietuviškai pavadinta Smilties Pylimo vardu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. pradžioje į šiaurę nuo Klaipėdos centro pradėjo kurtis malūnininkų sodybos (tuos laikus primena Malūnininkų gatvės pavadinimas). Magistratas kreipėsi į vyriausybę, kad užmiesčio šiaurinę teritoriją prijungtų prie miesto. Karalius Frydrichas Vilhelmas nurodė, kad „ginčytini smėlynai prie Bomelio Vitės ir švyturio perduodami vien Klaipėdos miesto nuosavybėn“, o už tai miestas buvo įpareigotas apželdinti kopas. Taip 1809 m. atsirado naujas didelis plotas statyboms, vadinamoji Zandšolė (vok. Sandscholle – „smėlingas plotas“).

1814 m. Zandšolės rajone miestas įkūrė Zandvero kaimą ir jame apgyvendino 12 žemės darbininkų, kurie tikriausiai želdino smėlynus. Šio kaimo teritorija užėmė dabartinę Viršutinę gatvę ir dalį Sportininkų gatvės. 1823 m. Zandvėro kaime buvo 466 gyventojai, veikė dvi smuklės. Kaimas kurį laiką priklausė Šulcui. 1850 m. Smilties Pylimas juridiškai prijungtas prie miesto,[3] tačiau vis dar buvo žymimas XIX a. 2-osios pusės žemėlapiuose.[4]

2018–2019 m. Smilties Pylimo gatvės 13 sklype, kuriame planuota statyti daugiabutį gyvenamąjį namą ir kloti požeminių komunikacijų tinklus, buvo atliekami žvalgomieji ir detalieji tyrimai. Spėjama, kad šiame sklype aptiktos Zandvero kaimo kapinės, nors jokiuose XIX a. planuose šios galimos kapinės nepažymėtos.[5] Šiose kapinėse aptikti 21 žmogaus palaikai. LR kultūros paveldo departamentui nusprendus, kad sklypas negali būti paskelbtas istorinėmis kapinėmis, palaikai buvo perlaidoti Lėbartų kapinėse.[6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. https://www.openstreetmap.org/way/98587034
  2. Smilties Pylimo g. Biblioteka.lt (tikrinta 2024-04-18).
  3. J. Tatoris. Klaipėdos miesto urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų. – Vilnius, 1994.
  4. https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/9/9e/Karte_des_Deutschen_Reiches_-_003_-_Memel_%281906%29.jpg
  5. V. Ziabreva. Kapinės Smilties Pylimo g. 13 Klaipėdoje. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. 2020, 2019 metais, psl. 133-135.
  6. Jurga Petronytė. Nuspręsta, kur bus perlaidoti Zandvero kaimo mirusieji. 2019-03-06, Delfi.lt (tikrinta 2024-04-19).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]