Kalebas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kalebas – Biblijos veikėjas, minimas Penkiaknygėje bei Jozuės knygoje. Tai žvalgas, kurį Mozė pasiuntęs sužinoti visko apie Kanaano kraštą ir ten gyvenančius žmones. Iš dvylikos žvalgų, papasakojusių, ką jie matė Kanaane, tik Kalebas ir Jozuė tikėjo, kad su Dievo pagalba bus galima tą kraštą nukariauti. Todėl, anot Biblijos, Dievas tik Jozuei ir Kalebui leido įžengti į Kanaano kraštą, o kiti tos kartos izraelitai, vyresni nei 20 m., buvo pasmerkti iki mirties klajoti dykumoje.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993 m.