Simonas Šimkūnas
| Simonas Šimkūnas | |
|---|---|
| Gimė | 1930 m. sausio 19 d. Liepdegėnai, Anykščių valsčius |
| Mirė | 2021 m. balandžio 19 d. (91 metai) Vilnius |
| Veikla | inžinierius energetikas, sportininkas |
| Alma mater | 1956 m. Minsko politechnikos instituto Energetikos fakultetas |
Simonas Šimkūnas (1930 m. sausio 19 d. Liepdegėnuose, Anykščių valsčiuje – 2021 m. balandžio 19 d. Vilniuje) – Lietuvos inžinierius energetikas, sportininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė ūkininkų šeimoje. 1946 m. baigė keturias Anykščių gimnazijos klases, 1946–1951 m. mokėsi Kauno politechnikume. Mokydamasis dirbo Kauno Petrašiūnų elektrinės valdymo pulto budinčiuoju monteriu.
1951–1956 m. studijavo Minsko politechnikos instituto Energetikos fakultete, įgijo inžinieriaus energetiko išsilavinimą.
Grįžęs į Lietuvą, nuo 1956 m. iki gyvenimo pabaigos gyveno Vilniuje.
1957–1960 m. buvo Vilniaus elektrinės inžinierius, 1960–1965 m. – Lietuvos SSR Ministrų tarybos referentas energetikos klausimais.
1965–1975 m. dirbo Energetikos statybos tresto Elektros tiekimo linijų statybos-montavimo valdybos viršininku, 1975–1992 m. buvo Lietuvos energetikos statybos tresto valdytojas. Vadovaudamas šiame trestui, kuriame tuo metu dirbo apie 10 tūkst. žmonių, jis koordinavo elektros perdavimo linijų tiesimą, Vilniaus 3-osios termofikacinės elektrinės ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybą, talkino Ignalinos atominės elektrinės statytojams.
1992–2007 m. buvo Lietuvos ir Lenkijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Toris“ generalinis direktorius.
S. Šimkūnas buvo Energetikos objektų statytojų klubo narys, organizavo žymių Lietuvos energetikų pagerbimą. Šiam klubui leidžiant rinkinį „Lietuvos elektrifikavimo istorija“ (2006 m.), jis buvo redakcinės kolegijos pirmininkas.[1][2]
Sportinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jau mokydamasis Kauno politechnikume aktyviai sportavo – buvo antrojo atskyrio boksininkas ir pirmojo atskyrio kulkinio šaudymo šaulys, varžybose atstovaudavo Kauno miesto rinktinei. Studijuodamas Minske susidomėjo laisvosiomis imtynėmis. Atstovaudamas instituto komandai, 1954 m. jis tapo Minsko miesto pirmenybių čempionu, buvo pakviestas į Baltarusijos rinktinę.
Baigęs studijas jis toliau aktyviai sportavo, buvo Lietuvos laisvųjų imtynių rinktinės narys, sporto meistras. Jis penkis kartus tapo Lietuvos čempionu sunkaus svorio kategorijoje (1956, 1957, 1959, 1960 ir 1961 m.), dalyvavo pirmojoje ir antrojoje SSRS tautų spartakiadose Maskvoje, daugelyje to laikotarpio turnyrų.
Baigęs sportinę karjerą, jis ir toliau savo laisvalaikį skyrė imtynių sportui.
1966–1971 ir 1984–1988 m. buvo Lietuvos imtynių federacijos prezidentas, teisėjaudavo tarptautiniuose imtynių turnyruose Europos šalyse.[1][2]
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1981 m. Lietuvos SSR nusipelniusio inžinieriaus garbės vardas
- 2010 m. Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidento padėkos raštas[1]