Semirečjės kazokų kariuomenė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Semirečjės kazokas (1911 m. nuotrauka).

Semirečjės kazokų kariuomenė (rus. Семиреченское казачье войско) – 1867 m. įkurta kazokų kariuomenė, suformuota iš Sibiro kazokų kariuomenės 9-os ir 10-os pulkų apygardų. Buvo to meto Semirečjės srityje (dalis dabartinės Kirgizijos ir dalis dabartinės Kazachijos), centras buvo mieste Verne (rus. Верный, dabar – Almata).

Ši kazokų kariuomenė saugojo rytines Turkestano sienas, veikė kaip apsaugos kariuomenė, atliko kai kurias policines funkcijas. Jai per Semirečjės srities kariuomenės vadą (kuris kartu buvo ir skirtinis atamanas) vadovavo Vyriausia kazokų kariuomenių valdyba. Nuo 1899 m. Semirečjės srities kariuomenės vadas ir skirtinis atamanas buvo pavaldus Turkestano generalgubernatoriui.

XX a. pradžioje Semirečjės kazokų kariuomenė turėjo 4 šimtinių sudėties kavalerijos pulką. Karo metu ji turėjo suformuoti 3 kavalerijos pulkus ir 12 atskirųjų šimtinių.

Ši kazokų kariuomenė 1916 m. turėjo apie 45 tūkst. gyventojų, įsikūrusių 19 stanicų ir 15 nausėdijų. Semirečjės kazokai valdė apie 744 tūkst. hektarų žemės.

1917 m. iš 6107 tarnybai tinkamų kazokų kariuomenėje tarnavo 4167 kazokai. Po Spalio revoliucijos kazokai pasidalino – dalis palaikė bolševikus, dalis kovojo prieš. 1920 m. balandžio mėnesį Semirečjės kazokų kariuomenė buvo panaikinta.