Sibiro kazokų kariuomenė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Kazokai

Sibiro kazokų kariuomenė (rus. Сибирское казачье войско) – 1760 m. įkurta kazokų kariuomenė.

Apėmė Vakarų Sibirą ir Kazachstaną, centras buvo Omske. Buvo skirta ginti Sibiro pasienio įtvirtinimų liniją. Jos daliniai dalyvavo ne vienuose kariniuose veiksmuose – ekspedicijose į Vidurinę Aziją, Rusijos-Japonijos kare, Pirmajame pasauliniame kare.

XIX a. 3-iame dešimtmetyje kazokams skyrė daug žemių, ir jie virto ypatingu kariniu luomu.

1808 m. Sibiro kazokų kariuomenė turėjo 10 kavalerijos pulkų ir 2 artilerijos kuopas (iš viso apie 6000 kazokų), kurie gynė 124 pasienio įtvirtinimus. 1861 m. – 12 kavalerijos pulkų, 3 pėstininkų pusbatalionius ir raitąją artilerijos brigadą.

1867 m. iš Sibiro kazokų kariuomenės buvo atskirta Semirečjės kazokų kariuomenė.

1916 m. ši kazokų kariuomenė turėjo ~172 tūkst. žmonių. Kariuomenei vadovavo skirtinis kariuomenės atamanas, kuris kartu buvo Stepių generalgubernatorius ir Omsko karinės apygardos kariuomenės vadas.

XX a. pradžioje taikos metu ji turėjo 3 raitelių pulkus ir gvardijos pusšimtinę (virš 3 tūkst. karių). 1916 m. (karo metu) – 9 šešių šimtinių pulkus ir 9,5 atskirųjų šimtinių.

Po Spalio revoliucijos 1918 m. Sibiro kazokų kariuomenė suskilo, dalis kovojo už bolševikus, dalis – už Kolčiaką. 1920 m. Sibiro kazokų kariuomenė buvo panaikinta.

Subyrėjus TSRS Rusijoje Sibiro kazokų kariuomenė atsikūrė kaip visuomeninė organizacija.