Sebastien Japrisot

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sebastien Japrisot
Gimė 1931 m. liepos 4 d.
Marselis, Prancūzija
Mirė 2003 m. kovo 4 d. (71 metai)
Viši, Prancūzija
Pseudonimas Sébastien Japrisot
Robert Huart
Profesija rašytojas, scenarijų autorius, kino režisierius
Kūrybos
laikotarpis
1950–2003
Žanrai kriminalinė literatūra
Žymiausi darbai „Moteris su automobiliu, akiniais ir ginklu“
„Pinklės pelenei“
Parašas

Sebastianas Žaprizo (pranc. Sébastien Japrisot, tikrasis vardas Jean-Baptiste Rossi; 1931 m. liepos 4 d. – 2003 m. kovo 4 d.) – prancūzų rašytojas ir kino režisierius, žinomas savo kriminaliniais psichologiniais romanais. Jo slaptyvardis yra tikro vardo ir pavardės anagrama. Vadinamas Prancūzijos Grehemu Grynu.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būsimasis rašytojas gimė Marselyje, emigrantų iš Italijos šeimoje,[1][2] mokėsi filosofijos Sorbonos universitete. Rašyti pradėjo 17, o pirmasis romanas „Les Mal Partis“ pasirodė 1950, vėliau buvo išleistas ir JAV. Tais pačiais metais pasirodė antroji knyga „Visages de l’amour et de la haine“, o autorius ėmė dirbo reklamos srityje, taip pat versti kitų autorių kūrinius (tarp kurių Jerome David Salinger knygos).

1962 m. jis sugalvojo detektyvinio romano siužetą, tačiau pabijojo pasirašyti tikruoju vardu ir sukūrė pseudonimą „Sebastien Japrisot“. Knyga vadinosi „Mirtininkų kupė“ ir 1965 m. režisierius Costa-Gavras pagal ją sukūrė filmą „Compartiment tueurs“ (liet. „Žudikas miegamajame vagone“).

Antrasis detektyvinis Žaprizo romanas „Pinklės pelenei“ pelnė autoriui „Grand Prix de Littérature policière“ premiją ir 1965 m. taip pat buvo ekranizuotas (rež. Andre Cayatte).

1966 m. pasirodęs romanas „Moteris su automobiliu, akiniais ir ginklu“ taip pat pelnė literatūrinę premiją tiek Prancūzijoje, tiek Didžiojoje Britanijoje, kur buvo pripažintas geriausiu užsienio detektyvu, išleistu šalyje (1968).

1991 m. išleistas romanas „Ilgas sužadėtuvių sekmadienis“ taip pat tapo tarptautiniu bestseleriu, nors tai ir nėra aiškiai išreikšta detektyvinė istorija.

Viso jis parašė 12 romanų. Nors visi Žaprizo kūriniai buvo išversti į anglų kalbą, jis nesulaukė didelio populiarumo.

Rašymo stilius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaprizo kūrinių būdingas bruožas tai, kad nusikaltimas yra įvykęs anksčiau negu prasideda romano pasakojimas, o įvykių eiga yra rekonstruojama veikėjų pasakojimo forma. Tą patį įvykį jo dalyviai visuomet pasakoja skirtingai ir „skaitytojas turi susidaryti teisybės paveikslą iš pažiūrų įvairovės ir neneuoseklių liudijimų“.[3]

Knygos lietuvių kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sudiev, drauguži (1993)
  • Mirtininkų kupė (2000)
  • Ilgas sužadėtuvių sekmadienis (2004)
  • Pinklės pelenei (1968, 2016)
  • Mirties vasara (1994, 2007)
  • Moteris su automobiliu, akiniais ir ginklu (2017)

Režisuoti filmai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savo tikruoju vardu jis pasirašinėjo kaip režisierius, išskyrus paskutinį filmą „Juliet en septembre“.

  • Triangle (1961, trumpo metražo)
  • L‘idee fixe (1961, trumpo metražo)
  • La machine a parler d‘amour (1963, trumpo metražo)
  • Les mal partis (1976)
  • Juliet en septembre (1988)

Scenarijų autorius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Sebastien Japrisot“. The Times (anglų). 2003-03-20. ISSN 0140-0460. Nuoroda tikrinta 2019-08-29.
  2. Courchay, Claude (1980-11-21). „La course de Japrisot“. Le Monde (prancūzų). Nuoroda tikrinta 2019-08-29.
  3. Kemp, Simon (2009). „Le roman policier par excellence“. In Hardwick, Louise (red.). New approaches to crime in French literature, culture and film. Peter Lang. p. 138. ISBN 9783039118502. OCLC 426122740.