Santa Maria in Aracoeli

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:41°53′38.00″N 12°29′00.00″E / 41.8938889°N 12.48333°E / 41.8938889; 12.48333

Bažnyčios fasadas ir laiptai į ją.
Bažnyčios vidus.

Santa Maria in Aracoeli (it. Basilica di Santa Maria in Aracoeli, lot. Basilica Sanctae Mariae de Ara coeli) – Romoje, Kapitolijaus kalvoje, stovinti bažnyčia.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Santa Maria in Aracoeli bažnyčia pastatyta aukščiausioje Kapitolijaus kalvos vietoje, kur Antikinės Romos laikais buvo miestelis. Pagal legendą, imperatorius Augustas pastatė ten aukurą „Dievo pirmagimiui“, kurį išpranašavo Sibilės, numačiusios Kristaus gimimą[1]. Pradžioje buvo kaip vienuolynas priklausęs graikų vienuoliams, 883 m. bažnyčia perduota benediktinams, o 1250 m. atiduota pranciškonams.

Bažnyčioje yra saugomos Šv. Elenos relikvijos, Pinturicchio sukurtos freskos. Čia yra popiežiaus Honorijaus IV-ojo, bei įvairių Romos aristokratų šeimų kapai su antkapiais. Ankapius sukūrė Donatelas ir Mikelandželas.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Į Santa Maria in Aracoeli bažnyčią veda 124 pakopų laiptai, pastatyti architekto S. Andreazio (it. Simone Andreozzi) 1348 m. Bažnyčios romanų stiliaus raudonų plytų fasadas yra nebaigtas, matomi XIII a. pabaigos mozaikų fragmentai. Navų skliautai sudaryti iš 122 kolonų[2]. Bažnyčios viduje, virš įėjimo, sieną puošią Pietro Kavalinio (it. Pietro Cavallini) mozaika vaizduojanti Madona su kūdikiu ir dviem angelais. Lubos išpuoštos paauksuotomis freskomis, skirtos Markantonijaus Kolonos (it. Marcantonio Colonna) garbei, kuris 1571 m. laimėjo Lepanto mūšį prieš turkus (puošyba baigta 1575 m.)

Sakyklos, esančios centrinių navų gale, sukurtos XII a. menininkų Lorenzo Kosmati ir jo sūnaus Džiakobo (it. Lorenzo ir Jacopo di Cosma), gausiai dekoruotos. Kairiojoje navoje yra nedidelė Šv. Elenos oktgono koplyčia, tai vieta, kur buvo altorius iš imperatoriaus Augusto legendos, o po juo, 15 cm žemiau, yra balto marmuro altorius, išpuoštas skulptūromis ir Kosmati menininkų mozaikomis.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka