Sankt Galeno universitetas

Koordinatės: 47°25′54″ š. pl. 9°22′29″ r. ilg. / 47.43167°š. pl. 9.37472°r. ilg. / 47.43167; 9.37472
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sankt Galeno universitetas
vok. Universität St. Gallen
ŠūkisNuo įžvalgos iki poveikio
Įkurtas1898 m. gegužės 25 d.
TipasValstybinis
Šelpimas251,3 mln. Šveicarijos frankų (2019 m.)[1]
PrezidentasBernhard Ehrenzeller
Darbuotojų105 profesoriai (2019 m.)[1]
73 docentai (2019 m.)[1]
3 335 administracijos darbuotojai
Studentų9 291 (2021 m. ♀: 35,7 %)[1]
Bakalaurai5 074 (2021 m.)[1]
Magistrantai3 577 (2021 m.)[1]
Doktorantai597 (2021 m.)[1]
VietaSankt Galenas, Šveicarija
Svetainėwww.unisg.ch

Sankt Galeno universitetas (HSG) (vok. Universität St. Gallen) – elitinis valstybinis mokslinių tyrimų universitetas, įsikūręs Sankt Galene, Šveicarijoje, besispecializuojantis į verslo administravimo, ekonomikos, teisės ir tarptautinių santykių sritis.[2] 1898 m. įkurta aukštoji mokykla nuolat patenka tarp geriausių verslo mokyklų pasaulyje ir yra viena geriausių vokiškai kalbančiame pasaulyje.[3][4][5] 2021 m. joje studijavo 9291 studentas, iš kurių 3577 buvo magistrantai ir 597 doktorantai.[1]

Nors HSG yra vienas mažiausių Šveicarijos universitetų, jame yra didžiausias Šveicarijoje verslo administravimo fakultetas.[6] Jis yra CEMS ir APSIA narys bei akredituotas EQUIS, AACSB ir AMBA (triguba akreditacija). HSG studentų miestelis yra įtrauktas į Šveicarijos nacionalinės svarbos paveldo objektų sąrašą.[7]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX ir XX a.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1898 m. gegužę Sankt Galeno kantono parlamentas įsteigė Sankt Galeno prekybos, komercijos ir administravimo akademiją. Tikruoju steigėju laikomas Teodoras Kurtis, tuometinis Sankt Galeno kantono Ekonomikos reikalų departamento vadovas. Verslo akademijoje paskaitos pradėtos skaityti 1899 m. ir tai buvo viena pirmųjų tokio pobūdžio institucijų pasaulyje. Nuo 1911 m. akademija pradėta vadinti Handels-Hochschule (liet. Prekybos universitetas). 1938 m. buvęs privatinės teisės fondas tapo viešąja įstaiga, o 1939 m. įgijo teisę teikti daktaro laipsnius.

Sankt Galeno universitetas 1963 m. su Antoni Tapieso meno kūriniais

1963 m., universitetas persikėlė į naujas patalpas ir persivadino į Hochschule für Wirtschafts- und Sozialwissenschaften (liet. Ekonomikos ir socialinių mokslų universitetas). Planuota, kad naujuose pastatuose galės mokytis 900 studentų, tačiau 1963/64 m. m. žiemos semestre universitete mokėsi daugiau nei 1150 studentų. Nuo 1978 m. universitetas turi savo teisės departamentą. Su aukštojo mokslo akto įsigaliojimo 1989 m., universitetas buvo pervadintas į Hochschule St Gallen für Wirtschafts-, Rechts- und Sozialwissenschaften (liet. Sankt Galeno ekonomikos, teisės ir socialinių mokslų universitetas), kad atspindėtų savo mokymo programas. 1989 m. buvo atidarytas bibliotekos pastatas, o studentų skaičius išaugo iki 3900. 1994 m. vasario mėn. Sankt Galeno kantono parlamentas patvirtino Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimo projektą, dėl kurio institucija buvo pervadinta į Universität St. Gallen (Sankt Galeno universitetas), tačiau akronimas HSG išliko.

XXI a.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2001/02 m. m. žiemą Sankt Galeno universitetas pradėjo studijų programų pertvarką. Mokymas buvo suskirstytas į bakalauro ir magistro laipsnius, todėl Šveicarijos universitetas tapo Bolonijos proceso pradininku. 2005 m. spalio mėnesį, buvo atidaryta universiteto „Vadovų“ vadybos, technologijų ir teisės mokykla (ES-HSG). Finansiškai savarankiška „Vadovų mokykla“ centralizuoja tolesnę savo švietimo veiklą, pavyzdžiui, MBA ir vadovų MBA programas.

2005 m. viduryje Sankt Galeno gyventojai nubalsavo (66,4 proc.) už universiteto renovaciją, reorganizavimą ir išplėtimą iki 2011 m. Turint apie 80 mln. Šveicarijos frankų biudžetą, buvo renovuoti septintojo dešimtmečio pastatai, atnaujinta jų infrastruktūra.

Studentų miestelis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sankt Galeno universitetas su Sankt Galeno senamiesčiu ir Šv. Galo vienuolynu fone
1995 m. atidarytas konferencijų ir vadovų mokymo centras
HSG Learning Center "SQUARE" in October 2021
HSG mokymosi centras „SQUARE“ 2021 m. spalio mėn.

Sankt Galeno universitetas yra įsikūręs ant Rosenbergo kalvos, nuo kurios atsiveria vaizdingas Sankt Galeno senamiestis ir Alpių kalnų grandinė. Studentų miestelis pasižymi meno ir architektūros integracija.[8]

Valterio Foerdererio suprojektuotame pagrindiniame pastate, visame pasaulyje laikomame reikšmingu septintojo dešimtmečio architektūros pavyzdžiu, menas yra pagrindinis architektūros elementas, o 1989 m. atidarytos bibliotekos pastate meno kūriniai naratyviai papildo architektūrinių formų įvairovę. Čia yra Zoltano Kemenio, Hanso Arpo, Žoržo Brako, Etjeno Ajdu, Choano Miro, Aleksandro Kolderio, Piero Sulažo, Alberto Džakomečio, Antoni Tapieso, Kogufo, Oto Miulerio, Martino Dislerio, Makso Bilo, Josefo Felikso Miulerio, Mimo Paladino, Gerhardo Richterio ir Enco Kukio darbų.

Universiteto apylinkėse, įskaitant Sankt Galeno miestą prie Bodeno ežero ir Alpes, galima užsiimti lauko pramogomis, įskaitant slidinėjimą, žygius pėsčiomis, alpinizmą ir buriavimą.

1995 m. už kelių minučių kelio pėsčiomis nuo pagrindinio studentų miestelio buvo atidarytas konferencijų ir vadovų mokymo centras. 2007 m. jis buvo išplėstas, ir dabar jame yra kelios plenarinių posėdžių salės ir 54 darbo kambariai.[9] Universitetas taip pat turi tarptautinius centrus Singapūre ir San Paule, kuriuose vietiniai dėstytojai, studentai, absolventai ir įmonės per akademines veiklas bendrauja su universitetu.[10]

2019 m. Sankt Galeno kantono rinkėjai pritarė papildomo studentų miestelio statybai. Naujajame studentų miestelyje, kuris bus atidarytas 2027 m., galės mokytis dar 3000 studentų.[11]

2022 m. vasarį Rosenberge buvo atidarytas naujas HSG mokymosi centras „SQUARE“. Jis turėtų tapti novatoriška mąstymo ir darbo vieta, kurioje būtų galima mokytis ir bendrauti su studentais, dėstytojais ir šios srities specialistais. Projektą įgyvendino HSG fondas ir jis buvo finansuojamas tik iš aukų. HSG mokymosi centrą parėmė daugiau nei 800 aukotojų. 2018 m. architektų bendrovės „Sou Fujimoto Architects“ projektas „Open Grid – Choices of Tomorrow“ laimėjo architektūros konkursą.

Akademinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokyklos, institutai ir mokslinių tyrimų centrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Architektų bendrovės „Herzog & de Meuron“ suprojektuotas Centrinio instituto pastatas
Europos ir tarptautinės verslo teisės institutas

Po restruktūrizacijos 2011 m. Sankt Galeno universitete yra penkios mokyklos: Vadybos mokykla (SoM-HSG), Finansų mokykla (SoF-HSG), Teisės mokykla (LS-HSG), Ekonomikos ir politikos mokslų mokykla (SEPS-HSG) bei Humanitarinių ir socialinių mokslų mokykla (SHSS-HSG). Studijų programos paprastai yra susijusios su konkrečia mokykla, tačiau jas kartu dėsto kelių mokyklų dėstytojai. Ypatingą vaidmenį atlieka Vadybos, technologijų ir teisės aukštoji mokykla, kuri turi Institut mit besonderen gesamtuniversitären Aufgaben (liet. Institutas, atliekantis specialias viso universiteto užduotis) statusą ir vykdo MBA bei vadovų mokymo programas.[12]

Sankt Galeno universiteto moksliniai tyrimai vyksta apie 40 institutų ir mokslinių tyrimų centrų, kurie yra neatsiejama universiteto dalis. Institutų direktoriai yra ir Sankt Galeno universiteto profesoriai. Teoriją ir praktiką jungiantys institutai suteikia svarbų indėlį į dėstymą universitete ir atlieka svarbų vaidmenį skatinant jaunųjų mokslininkų karjerą. 80 nuolatinių profesorių, 60 docentų ir vyresniųjų dėstytojų, ir daugiau nei 300 dėstytojų bei 300 asistentų, taip pat vizituojantys profesoriai augina mokslinį diskursą su studentais.

Sankt Galeno universitetas yra Europos informacinių sistemų mokslinių tyrimų centro (ERCIS) ir „Auto-ID Labs“ tinklo narys.

Studijų programos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2001/2002 m. m. žiemos pradėjo veikti nauja studijų struktūra. Pagal Bolonijos procesą laipsniai šiuo metu yra skirstomi į bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros programas. Bakalauro studijų programose paprastai dėstoma vokiečių kalba, o daugelyje magistrantūros ir doktorantūros studijų programų – anglų kalba. Nuo 2013 m. bakalauro studijų programos visiems studentams pradedamos nuo vertinimo metų. Siekiant pagerinti mokytojų ir mokinių skaičiaus santykį, buvo įvestos dvi atskiros (vokiečių ir anglų kalbų) vertinimo programos.[13] Sėkmingai baigę šiuos metus, studentai likusiems dvejiems studijų metams gali rinktis vieną iš penkių specialybių. Dauguma bakalauro studentų studijuoja verslo administravimą. Be Sankt Galeno universiteto, tik Ženevos universitetas Šveicarijoje siūlo užsienio reikalų programą. Magistrantūros programos apima tą patį studijų spektrą, tačiau yra labiau specializuotos. Magistrantūros programos paprastai trunka nuo 1,5 iki 2 metų. Be CEMS tarptautinės vadybos magistrantūros studijų, bendradarbiaujant su universitetais partneriais, pavyzdžiui, Bokonio universitetu, ESADE, Paryžiaus verslo studijų mokykla, INCAE verslo mokykla, Nanjango technologijos universitetu, Tuftso universiteto Fletčerio mokykla, Roterdamo vadybos mokykla arba Paryžiaus politinių studijų institutu, galima įgyti daugiau dvigubų diplomų.[14][15]

Reitingai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemiau pateikiami Financial Times paskelbti universiteto reitingai.[1]

2017 2018 2019 2020 2021
Europos verslo mokykla 4-as 4-as 4-as 7-as 6-as
Vadybos magistras (HSG programa) 1-as 1-as 1-as 1-as 1-as
Vadybos magistras (CEMS programa) 9-as 9-as 8-as 9-as 9-as
Finansų magistras 9-as 6-as n.a. 6-as 6-as
Verslo administravimo magistras (MBA) 19-as 15-as 17-as 18-as 18-as
Vadovų verslo administravimo magistras (EMBA) 22-as 24-as 20-as 26-as 21-as
Vadovų mokymas 16-as 15-as 16-as 18-as n.a.

Studentų gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

HSG talentai, studentų vykdomos įdarbinimo iniciatyvos, atidarymas

25 % Sankt Galeno universiteto studentų yra iš užsienio – viršutinę ribą nustatė vyriausybė.[1]

Sankt Galeno universitete yra apie 80 klubų. Ypač gerai žinomas yra Tarptautinis studentų komitetas, organizacija, kuri planuoja ir koordinuoja kasmetinį Sankt Galeno simpoziumą. Nuo 1970 m. Sankt Galeno simpoziume dalyvauja verslo, mokslo, politikos ir visuomenės lyderiai bei studentai iš viso pasaulio. „AIESEC St. Gallen“ – tai 1951 m. įkurtas klubas, siūlantis tarptautinę stažuočių programą. Didžiausias Sankt Galeno universiteto klubas ir didžiausias tokio pobūdžio klubas Šveicarijoje yra Helvetijos investavimo klubas – į finansus orientuotas karjeros klubas, vienijantis daugiau nei 1900 narių.[16] Vienas didžiausių klubų, kuriam priklauso daugiau kaip 600 narių, yra Sankt Galeno universiteto doktorantų klubas „DocNet“. 2001 m. įkurto „DocNet“ pagrindinis renginys yra kasmetinis „DocNet“ vadybos simpoziumas. Sankt Galeno universitete taip pat aktyviai veikia studentų darnaus vystymosi organizacijos „Oikos International“ skyrius. Kiti klubai dažniausiai yra sporto klubai, kultūros klubai, įvairių šalių ar kantonų studentų asociacijos, dalykiniai klubai, susiję su Sankt Galeno universiteto specialybėmis, taip pat brolijos.[17]

Oficiali buvusių Sankt Galeno universiteto studentų organizacija yra „HSG Alumni“. Daugiau nei 33 000 narių keturiuose žemynuose turinti organizacija yra viena iš pirmaujančių tokio pobūdžio asociacijų Europoje. Nuo 1930 m. klubas daugybe renginių ir informacinių platformų stiprina visą gyvenimą trunkančius absolventų ryšius su universitetu ir savo narių tarpusavio ryšius.[18]

Įžymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Alumnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Josefas Akermanas 1977 m. baigė Sankt Galeno universitetą ir įgijo ekonomikos daktaro laipsnį.

Žymūs Sankt Galeno universiteto alumnai finansų sektoriuje: buvęs „Deutsche Bank“ pirmininkas Paulas Achlaitneris,[19] buvęs „Deutsche Bank“ generalinis direktorius Josefas Akermanas,[20] buvęs „Commerzbank“ generalinis direktorius Martinas Blesingas,[21] „Swiss Re“ garbės pirmininkas Valteris Kilholcas,[22] buvęs „Julius Baer Group“ generalinis direktorius Aleksas Vidmeris,[23] buvęs UBS generalinis direktorius Peteris Vuflis,[24] dabartinis „N26“ generalinis direktorius ir įkūrėjas Valentinas Stalfas.[25] Sankt Galeno universitete mokėsi kitų sektorių verslo lyderiai: „Daimler AG“ generalinis direktorius Ola Kalenijus, „The Swatch Group“ generalinis direktorius Nikas Hajekas jaunesnysis,[26] „IWC Schaffhausen“ generalinis direktorius Georgas Kernas,[27] „Qiagen“ generalinis direktorius Peras M. Šacas,[28] buvęs „Fresenius“ generalinis direktorius ir „Nestlé“ generalinis direktorius Ulfas Markas Šnaideris,[29][30][31] buvęs „Thomas Cook Group“ generalinis direktorius Peteris Fankhauseris[32] ir BASF valdybos narė Margret Sukalė.[33] Tarp intelektualinės srities alumnų – rašytojas ir bestselerių autorius Rolfas Dobelis. Teisės ir politikos srityje pasižymėjo šie alumnai: Šveicarijos politikas ir buvęs Šveicarijos kantonų tarybos pirmininkas Kristofelis Brandlis,[34] Lichtenšteino monarchas ir valstybės vadovas princas Hansas Adamas II,[35] Šveicarijos politikas Hansas-Rudolfas Mercas,[36] Šveicarijos politikas ir „Stadler Rail“ generalinis direktorius Peteris Spuhleris,[37] Šveicarijos politikas Haincas Indermauras, taip pat buvę Lichtenšteino ministrai pirmininkai Adrianas Hasleris[38] ir Klausas Čiučeris, verslininkas ir politikas Tomas Aešis bei politikė Judit Belaichė.

Dėstytojai ir darbuotojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs dabartiniai ar buvę Sankt Galeno universiteto dėstytojai: Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinė advokatė Džuliana Kokot,[39] įmonių komunikacijos profesorė Miriam Mekel,[40] režisierius seras Piteris Džonas, turizmo mokslo kūrėjas Valteris Huncikeris ir ekonomikos profesorius, vienas svarbiausių Prahos pavasario veikėjų Ota Šikas.[41]

Prieštaravimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po 2019 m. kantono audito tarnybos atlikto tyrimo Sankt Galeno universitetas sulaukė griežtos kritikos dėl lengvabūdiško išlaidavimo kai kuriuose jo institutuose. Kantono įstatymų leidžiamosios valdžios atstovai paragino pakeisti universiteto atskaitomybės kultūrą.[42]

2021 m. Sankt Galeno universiteto profesorė nutraukė sutartį su savo doktorantūros studentu ir liepė universitetui ištrinti jo el. pašto dėžutę už tai, kad jis socialiniame tinkle „Twitter“ neigiamai atsiliepė apie Kinijos bendravimą prasidėjus Covid-19 krizei.[43]

Universitetai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sankt Galeno universitetas yra sudaręs partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis su įvairiais universitetais, įskaitant šiuos:[44]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 „HSG in numbers“. University of St. Gallen. Nuoroda tikrinta 2023-01-16.
  2. ↑ „University of St.Gallen – University – University of St.Gallen: portrait“. Suarchyvuotas originalas 2015-06-17. Nuoroda tikrinta 2023-01-16.
  3. ↑ „Masters in Management 2017 Ranking“. The Economist.
  4. ↑ „These Are the Best International Business Schools“ – via www.bloomberg.com.
  5. ↑ Ortmans, Laurent (2018-09-10). „Global Masters in Management ranking 2018: analysis and methodology“. Financial Times. Nuoroda tikrinta 2023-01-16.
  6. ↑ „Die Top-Fakultäten: Deutsche Betriebswirte fallen zurück – Ökonomie – Politik“ (vokiečių). Handelsblatt. 2012-09-17. Suarchyvuotas originalas 2014-11-02. Nuoroda tikrinta 2023-01-16.
  7. ↑ „Swiss inventory of cultural property of national and regional significance“. A-Objects. Federal Office for Cultural Protection (BABS). 2017-01-01. Suarchyvuotas originalas 2017-01-07. Nuoroda tikrinta 2023-01-16.
  8. ↑ „University of St.Gallen – Services – Guided art tours“. Suarchyvuotas originalas 2015-06-17. Nuoroda tikrinta 2023-01-16.
  9. ↑ „University of St.Gallen | Executive Education | University of St.Gallen – Convention and Executive Education Center“. Unisg.ch. Suarchyvuotas originalas 2013-06-22. Nuoroda tikrinta 2023-01-16.
  10. ↑ „University of St.Gallen | University | HSG branches around the world“. Unisg.ch. Suarchyvuotas originalas 2013-06-22. Nuoroda tikrinta 2023-01-16.
  11. ↑ „Abstimmung neuer Campus - HSG kann ausbauen“. Schweizer Radio und Fernsehen (SRF) (vokiečių). 2019-06-30. Nuoroda tikrinta 2023-01-16.
  12. ↑ „University of St.Gallen – University – University of St.Gallen – structure“. Suarchyvuotas originalas 2015-06-17. Nuoroda tikrinta 2023-01-16.
  13. ↑ „University of St.Gallen | Studying | The Assessment Year“. University of St.Gallen (anglų). Suarchyvuotas originalas 2022-10-26. Nuoroda tikrinta 2023-01-16.
  14. ↑ „Universität St.Gallen | Studieren | Master-Stufe“. Master-stufe.unisg.ch. Suarchyvuotas originalas 2022-10-26. Nuoroda tikrinta 2023-01-16.
  15. ↑ „University of St.Gallen | Studying | Ph.D. Programme“. Phd.unisg.ch. Nuoroda tikrinta 2023-01-16.
  16. ↑ „Home“. HSG Investment Club. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.
  17. ↑ „Associations“. Suarchyvuotas originalas 2013-12-16. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.
  18. ↑ „Home“. hsgalumni.ch. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.
  19. ↑ „Deutsche Bank – Aufsichtsrat“. Deutsche-bank.de. Suarchyvuotas originalas 2014-01-22. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.
  20. ↑ „Josef Ackermann“. World Economic Forum. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.
  21. ↑ „Chairmen of Commerzbank Board of Managing Directors“ (PDF) (vokiečių). Commerzbank. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2018-06-12. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.
  22. ↑ „Walter B. Kielholz“ (PDF). Swiss Re. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link)
  23. ↑ „Bank Julius Baer CEO dies unexpectedly“. Reuters.
  24. ↑ „Peter Wuffli“. Nndb.com. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.
  25. ↑ „Meet Valentin Stalf, Founder and CEO“. N26. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.
  26. ↑ „The Boards“. Swatch Group. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.
  27. ↑ „Georges Kern“. World Economic Forum. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.
  28. ↑ „Peer Schatz“. www.qiagen.com. Suarchyvuotas originalas 2013-01-26.
  29. ↑ „Fresenius SE & Co. KGaA – Vorstand“. Fresenius.de. 2013-07-18. Suarchyvuotas originalas 2013-07-19. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.
  30. ↑ Ulf Schneider Dr. „Köpfe: Ulf Schneider – Köpfe – Wirtschaftswoche“ (vokiečių). Wiwo.de. Suarchyvuotas originalas 2012-06-09. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.
  31. ↑ „Mark Schneider“. www.nestle.com. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.
  32. ↑ „Peter Fankhauser is a new management consultant“. Travel News. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.
  33. ↑ von Claudia Tödtmann. „Köpfe: Margret Suckale – Köpfe – Wirtschaftswoche“ (vokiečių). Wiwo.de. Suarchyvuotas originalas 2012-02-21. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.
  34. ↑ „Portrait. Ausbildung“. Suarchyvuotas originalas 2013-05-21.
  35. ↑ „Prince Hans-Adam II“. Fuerstenhaus.li. Suarchyvuotas originalas 2013-06-27. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.
  36. ↑ „Hans Rudolf Merz“. HLS. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.
  37. ↑ „Peter Spuhler“. PCS Holding.
  38. ↑ „Regierung des Fürstentums Liechtenstein: Adrian Hasler“. Regierung.li. Suarchyvuotas originalas 2013-10-01. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.
  39. ↑ „Prof. Dr. Juliane Kokott, LL.M., SJD“. Suarchyvuotas originalas 2012-02-09. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.
  40. ↑ „Universität St.Gallen – Forschungsplattform: Miriam Meckel“. Alexandria.unisg.ch. Suarchyvuotas originalas 2012-06-22. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.
  41. ↑ „Ota Šik“. Visuotinė lietuvių enciklopedija.
  42. ↑ „Die HSG reiht Skandal an Skandal“. Tagesanzeiger.
  43. ↑ Rhyn, Larissa; Büchenbacher, Katrin (2021-08-04). „A tweet cost him his doctorate: The extent of China's influence on Swiss universities“. Neue Zürcher Zeitung.
  44. ↑ „Liste der Partneruniversitäten“ (PDF). HSG. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2018-01-08. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.

47°25′54″ š. pl. 9°22′29″ r. ilg. / 47.43167°š. pl. 9.37472°r. ilg. / 47.43167; 9.37472

Vikiteka: Sankt Galeno universitetas – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Sankt_Galeno_universitetas&oldid=7192965"