Sangina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Leonardo da Vinci, 1512 m., autoportretas.

Sangina (pranc. sanguine, lot. sanguis) – medžiaga piešimui, lazdelių pavidalo, gaminama iš kaolino ir geležies oksidų.

Naudojama dailėje. Spalvinė gama – nuo rudos iki raudonos spalvų.[1] Ypač tinka piešti portretams ir aktams dėl spalvos artumo kūno spalvai. Piešimo metu sanginą galima suvilgyti vandeniu, dėl ko išgaunama kitokia reikiama tekstūra ir štricho charakteris. Sanginą galima trinti piešiamos medžiagos paviršiuje (paprastai tai popierius, kartonas) norint išgauti minkštesnius atspalvius ar reikiamą iliuziją.

Ši technika žinoma nuo Leonardo da Vinci,[2] Rafaelio laikų,[2] bet didžiausio populiarumo sulaukė XVIIXVIII a. Ja piešė Peter Paul Rubens, Jean-Antoine Watteau,[3] Jean-Honoré Fragonard, Jean-Baptiste-Siméon Chardin.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sangina daugiausia naudota kaip akademinio piešimo priemonė mokymo pagrindais.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Киплик Д. И. Техника живописи. — М.: Сварог и К, 1998. — С.168
  2. 2,0 2,1 „Sanguine | Renaissance, Drawing, Chalk - Britannica“. britanicca.com. Nuoroda tikrinta 2023-07-29.
  3. „Studies of Three Women (Getty Museum)“. getty.edu. Nuoroda tikrinta 2023-07-29.