Jean-Baptiste-Siméon Chardin

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Žanas Šardenas
Jean Siméon Chardin - Self-Portrait with an Eyeshade - WGA04787.jpg
Šardeno autoportretas (apie 1775 m., Luvras)
Gimė: 1699 m. lapkričio 2 d.
Paryžius
Mirė: 1779 m. gruodžio 6 d. (80 metų)
Paryžius
Tautybė: prancūzas
Veikla: XVIII a. rokoko dailininkas
Commons-logo.svg Vikiteka: Jean-Baptiste-Siméon ChardinVikiteka

Žanas Šardenas (piln. Žanas Batistas Simeonas Šardenas, pranc. Jean-Baptiste-Siméon Chardin, 1699 m. lapkričio 2 − 1779 m. gruodžio 6 d.) – XVIII a. prancūzų rokoko dailininkas. Tapė natiurmortus ir žanrines buitines scenas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Žanas Batistas Simeonas Šardenas gimė 1699 m. lapkričio 2 d Paryžiuje. Savo gyvenimo metu beveik nepaliko miesto. Jo tėvas buvo amatininkas, biliardo stalų gamintojas. Būdamas 14 metų Šardenas pradėjo mokintis Pierre Jacques Cazes (1676–1754) dirbtuvėse, po to – pas Noël Nicolas Coypel (1690–1734). Tapytojo netraukė istorinė tapyba. Pirmieji jo darbai buvo mažų matmenų žanriniai paveikslai, pavyzdžiui, „Biliardo žaidimai“. 1724 m. jis buvo priimtas į tapytojų Šv. Luko gildiją, 1728 m. eksponavo keletą darbų, tarp kurių „Spindulys“ (1725–1726) ir „Bufetas“ (1728).[1] Šie darbai susilaukė didelės sėkmės ir tais pačiais metais Šardenas buvo priimtas į Karališkąją tapybos ir skulptūros akademiją. Stojimo vertinimui pateikė du natiurmortus. 1731 m. Šardenas vedė Marguerite Saintard, kuri mirė 1735 m.[2] 1736 ar 1737 m. mirė duktė Marguerite-Agnès (g. 1733).

Iki 1733 m. Šardenas specializavosi natiurmortų tapyboje, po to labiau susidomėjo žanrinėmis scenomis, nutapė „Moteris, užanstpauduojanti laišką“ ir „Moteris prie vandens statinės“. 1737 m. išstatė septynis mažus žanrinius paveikslus, kurie susilaukė sėkmės ir kritikų pripažinimo. 1738 m. buvo sukurta paveikslo „Moteris, užantspauduojanti laišką“ graviūra. Graviūros pagal jo paveikslus plito ir populiarino Šardeno vardą. 1740 m. jis buvo pristatytas karaliui Liudvikui XV, kuriam pasiūlė paveikslus „Dirbanti mama“ ir „Mandagumas“. 1744 m. Šardenas vedė Françoise-Marie Pouget, kurios aukštai vertinamą pastelinį portretą sukūrė 1775 m. Apie 1748 m. jis pradėjo vėl grįžti prie natiurmorto žanro, kurį buvo apleidęs dėl žanrinių scenų.[3] Šardenas tapo vienu gerbiamiausių ir ištikimiausių Akademijos narių. 1757 m. karalius jam skyrė atskirus kambarius gyventi Luvre. Eksponavo kiekvienais metais akademiniame Salone iki savo mirties 1779 m. Nuo 1755 iki 1774 m. jis buvo Akademijos iždininku. Nuo 1761 iki 1774 m. buvo parodų supervizorius: prižiūrėjo paveikslų iškabinimą. 1760 m. Švedijos karalienė Luiza Ulrika apdovanojo jį medaliu už graviūras, skirtas jai.

Šardeno kūriniai buvo populiarūs visoje Europoje, nors jis pats taip ir neišvyko iš Paryžiaus, nekeliavo į Italiją ar Nyderlandus mokytis iš tų šalių pripažintų meistrų. 1766 m. Rusijos imperatorė Jekaterina II užsakė jam paveikslą. Gyvenimo pabaigoje Šardeno regėjimas suprastėjo ir jis kūrė ryškesnių spalvų pastelės technika. Pirmą pastelę pristatė 1771 m. Salone. 1772 m. Venecijoje nusižudė jo vienturtis sūnus Pjeras Žanas (g. 1723), kuris buvo tapęs žinomu tapytoju, laimėjęs Romos prizą akademijoje. Naujas Akademijos direktorius Jean-Baptiste-Marie Pierre apkarpė senųjų narių išmokas ir jų įtaką. Žanas Šardenas mirė primirštas 1779 m. gruodžio 6 d. Paryžiuje. Šardeno vieta meno istorijoje pradėjo įgauti vertę maždaug po 1850 metų.[4] Jis laikomas vienu reikšmingiausių XVIII a. prancūzų rokoko atstovų. Jo natiurmortai laikomi geriausiais XVIII a. Europos tapyboje.

Darbų galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Jean-Baptiste-Siméon Chardin – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka