Saločių mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Saločių mūšis
Battle of Biržai in 1703.PNG
Data: 1703 m. kovo 19 d.
Vieta: Europa, Abiejų Tautų Respublika, Saločiai
Rezultatas: Švedų kariuomenės pergalė
Kariaujančios pusės
Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg Abiejų Tautų Respublika
Flag of Russia.svg Rusijos imperija
Lilla riksvapnet.svg Švedija
Vadovai
Grigalius Antanas Oginskis Adam Ludwig Lewenhaupt
Johan Adolf Clodt von Jürgensburg
Karinė jėga
~6000 ~1000
Nuostoliai
576 užmušti
~1500 sužeisti
40 užmušti
125 sužeisti
2 dingę

Saločių mūšis (šved. Slaget vid Saladen) – mūšis įvyko 1703 m. kovo 19 d. netoli Saločių, prie Šakarnių kaimo Švedų tvano metu tarp Švedijos kariuomenės ir jungtinės Abiejų Tautų respublikos kariuomenės ir Rusijos kariuomenės. Tai vienas didžiausių Šiaurės karo susirėmimų dabartinėje Lietuvos teritorijoje.

Po Orešeko tvirtovės užėmimo Petras I siekė toliau stiprinti savo kariuomenės pozicijas Nevos upės pakrantėse, tam reikalui 1703 m. kompanijai subūrė apie 10,000 kareivių. Siekdamas suklaidinti ir išsklaidyti švedų kariuomenės pajėgas jis įsakė 2,000 kareivių prisijungti prie ATR kariuomenės ir padėti pulti Kurliandiją. Po kelių nedidelių ATR ir Rusijos laimėjimų švedai nusiuntė Adamo Liudvigo Levenhaupto vadovaujamą kariauną sustabdyti puldinėjimus.

Abi kariuomenės prieš mūšio pradžią įsirengė įtvirtinimus. Tačiau turėdami ryškų karinių jėgų pranašumą lietuviai ir rusai Saločių mūšį pralaimėjo. Rusai karo lauke paliko 576 karius, 500 vežimų su amunicija, o švedai neteko 40 karių, 125 buvo sužeisti ir 2 kareiviai dingo, ATR nuostoliai nežinomi. Istorikai švedų laimėjimą pagrindžia jų geresne kovine rikiuote, valdoma pasitikint atskirais vadais, decentralizuotai ir savarankiškai kariams įgyvendinant vado priimtą sprendimą. Karininkai rodė asmeninę drąsą, tuo uždegdami puskarininkius ir kareivius. Tačiau visai kitaip pasirodė lietuviai, ypač jų kavalerija. Be kitų priežasčių, istorikų manymu, buvo netinkamas vadovavimas, nepakankama kariuomenės finansavimo sistema, prastas kariuomenės parengimas lauko mūšio sąlygomis, o svarbiausia priežastis, anot istorikų, buvo kovinės dvasios nebuvimas. Karo trofėjai saugomi Kariuomenės muziejuje Stokholme. Po šio mūšio Adamui Liudvigui Levenhauptui suteiktas generolo majoro laipsnis.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Valdas Rakutis. Saločių mūšis // Pasvalio krašto istorija XV – XVIII a. Kaunas, 2009, p. 109–150.
  • The military history of Charles XII, King of Sweden. Gustavus Adlerfeld, Carl Maximilian Emanuel Adlerfelt. p.208
  • H. Uddgren, Karolinen Adam Ludwig Lewenhaupt - Hans krigföring i Kurland och Litauen 1703-1708, 2 vol. 1919 & 1950.
  • K. Lundblad, Konung Carl XII:s historia, Band 1.
  • C. von Rosen, Bidrag till källorna om de händelser som närmast föregick svenska stormaktsväldets fall. 2 vol., Stockholm 1936.
  • Karl XII på slagfältet (1918-1919). Generalstaben, Stockholm.
  • Oskaras Urbonas, "The Front of the Great Northern War in Lithuania", Karys, USA, 1961, pp.5-12 & 1963, pp. 1-12.