Sagreso kyšulys

Koordinatės: 37°0′23″ š. pl. 8°56′21″ v. ilg. / 37.00639°š. pl. 8.93917°r. ilg. / 37.00639; 8.93917
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

37°0′23″ š. pl. 8°56′21″ v. ilg. / 37.00639°š. pl. 8.93917°r. ilg. / 37.00639; 8.93917

Sagreso kyšulys
Sagrešo kyšulys
Sagrešo kyšulys
Sagrešo kyšulys Portugalijoje

Sagreso kyšulys arba Sagrešo kyšulys (port. Ponta de Sagres) – kyšulys pietvakarių Portugalijoje, Algarvėje, tuojau į pietus nuo Sagrešo miesto. Kartu su šalimais esančiu Šv. Vincento kyšuliu laikomas toliausiai į pietvakarius nutolusia Europos žemyno vieta.[1] Yra švyturys.

Vietovė gyvenama nuo neolitinių laikų. Antikiniuose šaltiniuose kyšulys minimas kaip lot. Sacrum Promontorium („šventasis kyšulys“, nuo to ir dabartinis pavadinimas), minimas Eforo, Plinijaus Vyresniojo, Strabono.[2] Vėliau jūrininkų dažnai vadintas „pasaulio pakraščiu“. Čia buvusi svarbi religinė vieta, romėnų laikais, manoma, jog čia galimai garbintas Saturnas arba Heraklis.[3] Arabų laikais Muchamadas al Idrisijus mini čia buvus „kranklių šventyklą“.[4] XV a. vid., valdant Henrikui Jūrininkui, Sagreso kyšulio pusiasalyje pastatyta tvirtovė, kurioje, kaip neretai teigiama, veikė jūrininkų mokykla.[5] 1587 m. tvirtovę apgriovė anglų piratas Frensis Dreikas, o 1755 m. galutinai suniokojo Lisabonos žemės drebėjimas. XX a. antroje pusėje tvirtovė atstatyta.

Sagreso kyšuliui suteiktas Europos paveldo ženklas.[6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Sagres Point, travel-in-portugal.com
  2. Soares R (2014). „O Promontorium Sacrum, uma petrificada paisagem sagrada“. Revista Santuários. 1.
  3. Costeira C (2018). „Fortaleza de Sagres“. Direcção Geral do Património Arqueológico.
  4. Rosário AS do (1963). „Terras da nossa terra: Sagres“ (PDF). Gazeta dos Caminhos de Ferro. 76.
  5. Costa PO de (2009). Henrique, o Infante (1.ª ed.). A Esfera dos Livros.
  6. Sagres Promontory (Portugal), europa.eu