Eforas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Eforas (gr. Ἔφορος 'prižiūrintis', iš gr. ἐπί, epi 'ant; virš' + gr. ὁράω, horaō 'žiūrėti') – magistratas senovės Spartoje, kurio pareiga palaikyti abu Spartos karalius. Kasmet iš Spartos piliečių išrinkdavo 5 eforus, kurie prisiekdavo remti Spartos karalius.

Herodotas teigė, kad eforų instituciją įkūrė Likurgas, o Plutarchas rašė, kad ši institucija yra vėlesnė. Manoma, kad eforai buvo reikalingi kaip valdytojai, kai Spartos karaliai vadovaudavo kariuomenei. Eforus rinkdavo visuotiniame susirinkime, kandidatais galėdavo būti bet kuris pilietis. Buvo draudžiama eforą rinkti antrą kartą. Eforai veikdavo kaip atsvara karaliams, kurie retai tarpusavyje sutardavo. Platonas eforus vadino tironais, kurie valdė Spartą kaip despotai, o karalius – tik karvedžiais.

Pagal Plutarchą kiekvieną rudenį eforai paskelbdavo kriptiją – žygį prieš helotus, kurio metu kiekvienas Spartos pilietis galėdavo nužudyti helotą, nebijodamas bausmės.[1]

Eforams nereikėdavo klauptis prieš Spartos karalius, juos labai gerbdavo kiti Spartos piliečiai dėl jų veiklos. Eforai sprendimus priimdavo paprasta dauguma. Kartais Spartos politika pasikeisdavo viena eforui pakeitus savo nuomonę ir nubalsavus už priešingą poziciją.[2].

Kleomenas III 227 m. pr. m. e. panaikino eforų instituciją, bet po Selasijos mūšio makedoniečių karalius Antigonas III Dosonas ją atkūrė. Eforai egzistavo iki II a., manoma kad juos panaikino Adrianas.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Xenephon, Constitution of Sparta 15.6; Xenephon, Hellenica 2.3.9-10; Plutarch, Agis 12.1, 16.2; Plato, Laws 3.692; Aristotle, The Politics 2.6.14-16; A. H. M. Jones, Sparta (Oxford: Basil Blackwell, 1967), p. 26; Robert Struble, Jr., Treatise on Twelve Lights, chapter six, subsection entitled "Ancient Greece. ".
  2. Donald Kagan, The Outbreak of the Peloponnesian War. page 29. Ithaca/New York 1969, ISBN 0801495563.