Sėklamakštė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Granatmedžio sėklos, apgaubtos raudonomis skaidriomis sėklamakštėmis

Sėklamakštė (lot. arillus) - sėklos išorėje esantis priedas, susidaręs iš sėklasaičio (lot. funiculus) ir gaubiantis beveik visą sėklą. Sėklamakšte kartais vadina ir kitokius išorinius sėklų priedus ar sustorėjusią sėklos luobelę, pvz., valgomąsias mangostaninės garcinijos (Garcinia mangostana), granatų (Punica granatum) ir kvapiojo muskatmedžio (Myristica fragrans) sėklų dalis.

Sėklamakštė gali sudaryti vaisišką darinį - netikrąjį vaisių. Tokie netikrieji vaisiai būdingi daugeliui gaubtasėklių taksonų. Tikrojo longano (Dimocarpus longan), kininio ličio (Litchi chinensis), kriaušinės bligijos (Blighia sapida) vaisių valgomosios dalys iš tikrųjų yra mėsinga sėklamakštė, o ne apyvaisis.

Kukmedžių sėklamakštės[taisyti | redaguoti kodą]

Kukmedžio (Taxus baccata) šakelė su sėklomis, apgaubtomis sėklamakštėmis

Sėklamakštes turi ir kai kurie plikasėkliai, žinomiausi iš jų - kukmedžiai. Kukmedžių sėklos auga ne kankorėžiuose, kas būdinga daugeliui plikasėklių, o po vieną. Kukmedžių sėklas supa tauriška mėsinga sėklamakštė.

Europinio kukmedžio nuotraukoje matyti, kad sėklamakštė pradžioje atrodo kaip maža žalia juostelė sėklos pamate. Vėliau ji paruduoja, dar vėliau paraudonuoja, jos tūris didėja, ji apgobia beveik visą sėklą, pasidaro mėsinga ir skaisčiai raudona. Nors visas kukmedis yra nuodingas, sėklamakštės nėra nuodingos. Jos privilioja vaisėdžius paukščius, kurie sėklas lesa, suvirškina sėklamakštes ir žarnyne išnešioja nesuvirškintas sėklas, kurios su išmatomis patenka į aplinką. Šis reiškinys vadinasi endozoochorija.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Dagys J. (1985) Augalų anatomija ir morfologija. V.: Mokslas. (žr. p.329)