Europinis kukmedis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Taxus baccata
Apsauga: 0(Ex) - Išnykusi/tikėtinai išnykusi rūšis
Europinis kukmedis (Taxus baccata)
Europinis kukmedis (Ispanija)
Europinis kukmedis (Taxus baccata)
Europoje nesaugoma. Šios rūšies populiacija yra

pakankamai didelė ir plačiai paplitusi

Europinis kukmedis (Taxus baccata)
Lietuvoje išnykę natūralioje gamtoje, bet auginami

soduose bei parkuose kaip reaklimatizuota populiacija

Mokslinė klasifikacija
Domenas: Eukariotai
(Wikispecies-logo.svg Eukaryota)
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Pušūnai
(Wikispecies-logo.svg Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
(Wikispecies-logo.svg Pinopsida)
Šeima: Kukmediniai
(Wikispecies-logo.svg Taxaceae)
Gentis: Kukmedis
(Wikispecies-logo.svg Taxus)
Rūšis: Europinis kukmedis
(Wikispecies-logo.svg Taxus baccata)
Binomas
Taxus baccata
L., 1753

Europinis kukmedis (lot. Taxus baccata) – kukmedinių (Taxaceae) šeimos, kukmedžių (Taxus) genties augalų spygliukus metantis medis (prie blogesnių augimui sąlygų išauga kaip krūmas), priskiriamas plikasėklių induočių grupei.

Europinio kukmedžio iliustracija (morfologija)
Europinio kukmedžio vyriški žiedai
Europinio kukmedžio vyriškas žiedas
Europinio kukmedžio sakingi moteriški žiedai
Europinio kukmedžio subrendęs ir du žali kankorėžėliai
Europinio kukmedžio šakelė su kankorėžėliais
Europinio kukmedžio maždaug vienos savaitės daigelis
Europinio kukmedžio kamieno žievė
Seno europinio kukmedžio šaknys (Veiverlio vienuolynas, (Anglija)
Europinio kukmedžio kamieno skersinis pjūvis

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Vietinis, savaime augantis augalas vakarų, centrinėje ir pietų Europoje, Baltijos šalyse, šiaurės vakarų Afrikoje, pietvakarių Azijoje ir šiaurės Irane. Daugiausiai auga ten kur klimatas charakterizuojamas žiemos metu švelnus, o vasaros ne per karštos, daug lietaus ir didesnė oro drėgmė. Arčiausiai Lietuvos natūraliai gamtoje auga Lenkijojos arčiau pajūrio, Latvijos Slyterės nacionaliniame parke (Kuršas), Estijos Saremos saloje.

Paplitimas Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Europinis kukmedis Lietuvoje buvo paplitęs natūralioje aplinkoje, bet XIX a. pabaigoje jau buvo išnaikintas, kadangi jo mediena labai vertinga - tvirta ir patvari. Estijoje ir Latvijoje tebeauga natūraliai. Dabar šis medis ir kai kurie kiti auginami Lietuvos parkuose ir soduose. Per šaltas žiemas apšala[1]. Geresnės jam augimo sąlygos yra vakarų Lietuvoje. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, kurioje pažymėtas 0 (Ex) kategorija (visiškai išnykusia).

Augimvietė[taisyti | redaguoti kodą]

Europinis kukmedis labiau mėgsta paunksmę ir geriau auga pavėsingose ar dalinai užpavėsintose vietose. Atvirose vietose jis kartais išauga kaip krūmas, o miškuose ar parkuose tarp medžių - medžiu. Kukmedžiai nelabai toleruoja vėjingas vietas. Mėgsta derlingą ir drėgnoką dirvožemį. Palankiausios jiems drėgnokos ir derlingos ąžuolynų ir uosynų augimvietės, pirmiausia garšvinės, kiškiakopūstinės-žibuoklinės su humusingais velėniniais karbonatiniais priemoliais. Taip pat palankios jiems drėgnos vingiorykštinės, viksvinės įvairiažolės, dilgėlinės augimvietės[2].

Matmenys[taisyti | redaguoti kodą]

Tai žemas arba vidutinio aukščio pušūnų medis. Paprastai užauga iki 10–15 m, rečiau iki 20 m ir labai retai pasitaiko užaugančių iki 32 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 2 m, rečiau iki 4 m. Seno Fortingalo kukmedžio augančio Škotijos Pertširo grafystėje kamienas yra 15,8 m apimties. Kitų aukštų, masyvių, augančių Anglijoje (pagal Mitchell, 1990 metais) europinių kukmedžių matmenys tokie: Augančio Belvoir Castle, Lesteršyre aukštis 29 m, kamieno skersmuo 89 cm. Kito augančio Ulcombe Church, Kente aukštis 13 m, bet turi storą kamieną - 334 cm skersmens.

Amžius[taisyti | redaguoti kodą]

Auga lėtai, bet labai ilgaamžis medis. 4 metrų skersmens kamieną turintis europinis kukmedis, gali turėti sulaukęs 2000 metų amžiaus, nors tiksliai nustatyti kukmedžio amžių beveik neįmanoma ir daug apie tai diskutuojama. Nėra tokiu labai senų miškų, ypač su šiais medžiais, kada pagal medžių rieves tai būtų galima nustatyti. Kalbant apie seniausią Fortingalo kukmedį augantį Škotijos Pertširo grafystėje, vieni jį tyrinėjantys mokslininkai teigia, kad jis esąs net 5000-9500 metų amžiaus, bet kiti tam prieštarauja, pasiremdami šio medžio augimo tempu ir tų apylinkių archeologiniais tyrinėjimais ir teigia esą jam apie 2000 metų. Bet jeigu Fortingalo kukmedžiui ir 2000 metų, jis vistiek yra seniausias augantis medis Europoje.

Morfologija[taisyti | redaguoti kodą]

Kamienas tiesus, žievė plona, žvyningai ruda, lupasi smulkiais gabalėliais. Laja tanki, ovali. Lapeliai plokšti (it suploti paprastosios eglės spygliukai), tamsiai žali 1-4 cm ilgio ir 2–3 mm pločio, aplink stiebą išsidėstę spirališkai. Vyriški ir moteriški žiedai pasirodo ant atskirų medžių su tam tikromis išimtimis. Vyriški žiedai 1-2 mm, moteriški žiedai 1-1,5 mm ilgio. Kankorėžiai pakitę, padengti uogas primenančia sėklamakšte, turi tik po vieną 4–7 mm ilgio ir 3-5 mm pločio sėklą, kurios sveria 43-77 miligramų. Lietuvos klimato sąlygomis sėklos subręsta rugsėjo mėnesį. Vaisiai nukrenta vėlai rudenyje. Sekantį pavasarį arba antrais metais nukritę sėklos sudygsta. Gausiau dera kas 2-3 metai. Dauginasi žaliais ūgliais arba atželia iš kelmų. Augdami geriausiose sąlygose subręsta (ima žydėti) apie 15-30 augimo metus, prie prastų sąlygų žydėti pradeda sulaukę tik 70-120 metų.

Nuodai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuodinga Visos augalo dalys labai nuodingos, o jo nuodai turi stiprų poveikį žmonėms. Daugiausia nuodų yra medžio jaunose šakelėse ir spygliuose. Nenuodinga tik Sėklamakštė kuri yra labai saldaus skonio, bet pati sėkla nuodinga, turinti daug alkaloido, ir jos pirmiausiai sutrikdo kvėpavimą ir gali sunkiai pažeisti inkstus bei kepenis. Ypač į europinio kukmedžio nuodus reaguoja arkliai, kurie prisiėdę jo šakelių gali kristi. Dėl nuodingumo, medis nerekomenduotinas sodinti šalia vaikų darželių bei mokyklų.

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Dėl patvarios ir tvirtos medienos jis buvo vadinamas geležiniu medžiu, senais laikais Lietuvoje iš jo buvo gaminami lankai (lankams mediena buvo eksportuojama net į Angliją), strėlės, ietys, kardų rankenos, šautuvų buožės, kotai kovos kirviams, buitiniai reikmenys, skulptūros, vėliau ėmė gaminti muzikos instrumentus, parketą, baldus[3]. Lietuvoje ir kitose šalyse auginamas kaip dekorativinis medis soduose, skveruose, parkuose, kapinėse. Europiniai kukmedžai gerai pakenčia karpymą ir formavimą, tad senuosiuose Europos parkuose iš kukmedžių formuodavo ir dabar formuoja keisčiausias figūras. Europiniai kukmedžiai buvo labai svarbus keltų ir germanų senuose pagonių tikėjimuose. Iš jo darydavo daiktus, reikalingus magiškiesiems ritualams. Dėl patvarios medienos yra rastas seniausias kukmedžio ieties fragmentas, aptiktas 1911 metais prie pietryčių Anglijos miesto Claton–on–Sea, kurios amžius maždaug 45 tūkstančiai metų.

Pavadinimas ir sinonimai[taisyti | redaguoti kodą]

Lotynų kalba europinio kukmedžio pavadinimas „Taxus baccata“ reiškia „lankas, turintis uogas“. Lotyniško pavadinimo autorius Karlas Linėjus, gyvenęs 1707-1778 metais. Žemiau šios rūšies sinonimai:

  • Cephalotaxus adpressa Beissn.
  • Cephalotaxus brevifolia Beissn.
  • Cephalotaxus tardiva Siebold ex Endl.
  • Taxus adpressa Carrière
  • Taxus aurea K.Koch
  • Taxus baccata var. adpressa-aurea A.Henry
  • Taxus baccata f. aurea (J. Nelson) Pilg.
  • Taxus baccata var. aurea Carrière
  • Taxus baccata var. cavendishii Hornibr.
  • Taxus baccata var. dovastoniana Leight.
  • Taxus baccata f. dovastoniana (Leight.) Rehder
  • Taxus baccata var. dovastonii-aurea Sénécl.
  • Taxus baccata var. dovastonii-aureovariegata Beissn.
  • Taxus baccata var. dovastonii-variegata Gordon
  • Taxus baccata var. elegantissima C.Lawson
  • Taxus baccata f. elegantissima (C.Lawson) Beissn.
  • Taxus baccata var. erecta Loudon
  • Taxus baccata f. erecta (Loudon) Pilg.
  • Taxus baccata f. ericoides (Carrière) Pilg.
  • Taxus baccata f. expansa (Carrière) Rehder
  • Taxus baccata var. glauca Jacques ex Carrière
  • Taxus baccata f. glauca (Jacques ex Carrière) Beissn.
  • Taxus baccata f. linearis (Carrière) Pilg.
  • Taxus baccata var. lutea Endl.
  • Taxus baccata f. lutea Rehder
  • Taxus baccata var. macrocarpa Lavallée
  • Taxus baccata f. pendula (J. Nelson) Pilg.
  • Taxus baccata f. pendula-graciosa (Overeynder) Beissn.
  • Taxus baccata var. pendula-overeynderi Fitschen
  • Taxus baccata var. prostrata Bean
  • Taxus baccata var. pyramidalis C.Lawson
  • Taxus baccata f. pyramidalis (C.Lawson) Beissn.
  • Taxus baccata f. repandens (Parsons) Rehder
  • Taxus baccata f. semperaurea (Dallim.) Rehder
  • Taxus baccata f. stricta (C.Lawson) Rehder
  • Taxus baccata var. variegata Weston
  • Taxus baccata f. variegata (Weston) Rehder
  • Taxus baccata f. xanthocarpa Kuntze
  • Taxus baccifera Theophr. ex Bubani
  • Taxus columnaris K.Koch
  • Taxus communis J. Nelson
  • Taxus communis var. aurea (Carrière) Nelson
  • Taxus communis var. pyramidalis (hort. ex Ravenscr., C. Lawson & et al.) Nelson
  • Taxus disticha Wender. ex Henkel & Hochst.
  • Taxus dovastonii Carrière
  • Taxus elvastonensis Beissn.
  • Taxus empetrifolia Gordon
  • Taxus erecta Carrière
  • Taxus ericoides Carrière
  • Taxus expansa K.Koch
  • Taxus fastigiata Lindl.
  • Taxus foxii Carrière
  • Taxus hibernica Hook. ex Loudon
  • Taxus horizontalis Carrière
  • Taxus imperialis Gordon
  • Taxus jacksonii K.Koch
  • Taxus lugubris Salisb.
  • Taxus marginata Carrière
  • Taxus michelii CarrièreP
  • Taxus microphylla Gordon
  • Taxus mitchellii Carrière
  • Taxus monstrosa Gordon
  • Taxus nana Parl.
  • Taxus parvifolia Wender.
  • Taxus pectinata Gilib.
  • Taxus pendula Carrière
  • Taxus pyramidalis Carrière
  • Taxus pyramidalis (hort. ex Ravenscr., C. Lawson & et al.)
  • Taxus recurvata C.Lawson
  • Taxus sparsifolia Loudon
  • Taxus tardiva (Siebold ex Endl.) C.Lawson
  • Taxus variegata Carrière
  • Taxus virgata Wall. ex Gordon
  • Verataxus adpressa (Carrière) Carrière

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Europinis kukmedis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 421 psl.
  2. http://dendro.lt/index.php/dendro/article/viewFile/134/102 Kukmedžiai Lietuvoje, Mindaugas navasaitis
  3. http://dendro.lt/index.php/dendro/article/viewFile/134/102 Kukmedžiai Lietuvoje, Mindaugas navasaitis

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Europinis kukmedis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Medis · Vaismedis

Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas