Rokiškio šv. Aleksandro Neviškio cerkvė

Koordinatės: 55°57′24″š. pl. 25°35′40″r. ilg. / 55.9567969°š. pl. 25.594577°r. ilg. / 55.9567969; 25.594577
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°57′24″š. pl. 25°35′40″r. ilg. / 55.9567969°š. pl. 25.594577°r. ilg. / 55.9567969; 25.594577

Rokiškio šv. Aleksandro Neviškio cerkvė
Rusiškas pavadinimas Храм во имя святого благоверного князя Александра Невского
Dekanatas Visagino stačiatikių dekanatas
Savivaldybė Rokiškio rajonas
Gyvenvietė Rokiškis
Adresas Gedimino g. 15
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1939 m.

Rokiškio Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė stovi Rokiškyje.

Cerkvė įsikūrusi gyvenamajame name, kur jai skirta maždaug pusė pastato. Likusioje gyvena šeima, besirūpinanti cerkvės priežiūra. Vietos stačiatikių bendruomenė kruopščiai stengėsi gyvenamajam namo fasadui suteikti maldos namams deramą formą. Pastato stogą puošia nedidelis, mėlynai nudažytas tradicinės svogūno formos bokštelis su metaliniu ažūriniu kryžiumi. Nedidelis metalinis kryželis puošia ir pastato paradines duris. Viduje, maldos namų nedideliame prieangyje, kabo šventieji paveikslai, pastatytas suolelis, stalelis su religine literatūra. Maldos namų interjeras kurtas senosios, rekvizuotosios cerkvės pagrindu. Jo centre - puošnus medinis, dailiais raižiniais išdabintas ikonostasas, jame kelios dešimtys šventųjų paveikslų - ikonų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji medinė cerkvutė Rokiškyje pastatyta 1895 m. valdžios lėšomis. Parapija įkurta 1903 m. I pasaulinio karo metu vokiečiai cerkvėje įkūrė ligoninę. 1921 m. vidaus reikalų ministerija perdavė cerkvę katalikams ir ji rekonstruota į Šv. Augustino bažnyčią.

Stačiatikiai reikalavo grąžinti cerkvę. Nuo 1933 m. šventikas Grigorijus Vysockis pamaldas laikė savo namuose. 1937 m. buvo 264 parapijiečiai. 1939 m. gegužę šventiko namo dalyje įrengta nedidelė šventykla (parapija gavo kompensaciją už senąją cerkvę). 1946 m. parapijoje buvo 90 tikinčiųjų. 1947 m. tarybų valdžia parapiją įregistravo. Šv. Augustino bažnyčioje įrengta sporto salė, o 1957 m. ji išvis nugriauta.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]