Robertas Kliavinis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Robertas Kliavinis
Gimė	1885 m. lapkričio 10 d. Grašų valsčius Maduonos apskrityje (Lifliandijos gubernija, Rusijos imperija)
Mirė	1941 m. spalio 16 d. (55 metai) Maskva
Tautybė	latvis
Veikla	karinis veikėjas (generolas leitenantas)
Pareigos	Latvijos Liaudies kariuomenės vadas, 24-ojo Latvijos šaulių korpuso vadas
Alma mater	Generalinio štabo Nikolajaus akademija, Latvijos universitetas

Robertas Kliavinis (Roberts Kļaviņš; 1885 m. lapkričio 10 d. – 1941 m. spalio 16 d.) – Rusijos imperijos, Latvijos ir TSRS karininkas latvis, 1940 m. buvo Latvijos liaudies armijos vadas, Latvijos kariuomenės generolas, DVRA generolas leitenantas. Represuotas (sušaudytas).

Biografija

Gimė Grašų valsčiuje Maduonos apskrityje Lifliandijos gubernijoje. Baigė Cėsių miesto mokyklą, po to žemės ūkio mokyklą. Buvo paimtas į Rusijos imperijos kariuomenę.

Rusijos imperijos kariuomenė

Buvo nukreiptas į Vilniaus pėstininkų junkerių mokyklą. 1906 m. baigė ją gaudamas praporščiko laipsnį. Paskirtas į Vindavos 180-ąjį pėstininkų pulką. Nuo 1909 m. sausio 1 d. Mitavoje (dabartinė Jelgava) stovėjusio Vindavos 180-ojo pėstininkų pulko paporučikis. 1914 m. pavasarį įstojo į Generalinio štabo Nikolajaus akademiją turėdamas štabskapitono laipsnį. 1915 m. spalį, nebaigęs mokslų akademijoje, paskirtas į 2-ąjį Rygos latvių šaulių batalioną (vėliau - pulkas).

Dalyvaudamas Pirmajame pasauliniame kare buvo apdovanotas 2-jo ir 3-jo laipsnių Šv. Stanislavo ordinu, 2-jo, 3-jo ir 4-ojo laipsnių šv. Anos ordinu, 4 laipsnio Šv. Vladimiro ordinu su kalavijais ir kaspinu. 1917 m. baigė patrumpintą Generalinio štabo Nikolajaus akademijos kursą.

Latvijos respublikos kariuomenė

• Ėmė tarnauti Latvijos kariuomenėje nuo 1918 m. lapkričio 18 d. turėdamas pulkininko leitenanto laipsnį.
• 1920-10-14 – 1921-01-14: Latvijos generalinio štabo skyriaus viršininkas.
• 1922 m. birželį tampa pulkininku.
• Nuo 1922 m. lapkričio 8 d. – pasienio divizijos štabo viršininkas.
• 1928 m. paskirtas 4-jo Valmieros pėstininkų pulko vadu.
• 1931 m. paskirtas 2-osios Vidžemės divizijos vadu, generolas.
• 1934 m. birželio 14 d. savo noru išėjo į atsargą.

Tarnaujant Latvijos kariuomenėje gauti apdovanojimai:

• 3-jo laipsnio Lačplėsio karo ordinas – už 1916-06-19 d. mūšį ir 1916-09-25 d. mūšį Mirties saloje
• 3-jo laipsnio Trijų žvaigždžių ordinas (1929 m.)
• Aizsargų Nuopelnų kryžius
• Sklypas statybai Jūrmaloje.
• Žemė su mišku Sabilės valsčiuje.

Baigė Latvijos universiteto Teisės fakultetą.

TSRS

1940 m. R. Kliavinis paskirtas Liaudies armijos vadu, o liepos mėn. išrinktas į Latvijos Tautos Seimą (latv. Народный Сейм (Латвия)).

1940 m. gruodį paskirtas 24-asis teritorinio korpuso vadu. 1940 m. gruodžio 29 d. TSRS LKT nutarimu № 2685 jam suteiktas DVRA generolo leitenanto laipsnis.

1941 m. birželį iškviestas į Maskvą, „į kursus“. 1941 m. birželio 22 d. suimtas. 1941 m. liepos 29 d. [[TSRS Aukščiausiojo Teismo Karinė kolegija|TSRS Aukščiausiojo Teismo Karinė kolegija pagal kaltinimą dalyvavus kontrrevoliucinėje sąmokslininkų organizacijoje nuteisė miesties bausme. Sušaudytas 1941 m. spalio 16 d. Maskvoje. Palaidotas Komunarkoje.

1957 m. lapkričio 30 d. po mirties reabilituotas.