Robert Doisneau

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Doisneau savo studijoje 1992 m. Bracha L. Ettinger nuotrauka
Photographers Robert Doisneau (left) and André Kertész in 1975 a.jpg
Fotografai Robert Doisneau (kairėje) ir André Kertész 1975 m.

Roberas Duano (Robert Doisneau; 1912 m. balandžio 14 d. – 1994 m. balandžio 1 d.) – prancūzų fotografas, humanistinės fotografijos atstovas.

Ankstyvieji gyvenimo metai[taisyti | redaguoti kodą]

Roberas Duano gimė Prancūzijoje, Gentilly Paryžiaus priemiestyje, kuriame gyveno daugiausia gamyklų darbininkai. Šis ir panašaus tipo rajonai buvo nykūs ir apleisti, o paryžiečiai juos vadindavo „zona“.

Karjeros pradžia[taisyti | redaguoti kodą]

1931 m. R. Duano tapo skulptoriaus, fotografo, dailininko ir gana revoliucingai nusiteikusio Andrė Vigno asistentu. Pirmąjį savo fotoaparatą „Rolleiflex“ įsigijo 1932 m. ir iškart pradėjo atsargiai, iš tam tikro atstumo fotografuoti Paryžiaus priemiesčius, vaikus. Pirmosios šio fotografo nuotraukos (vaizdai iš „blusų“ turgaus) išspausdintos „L‘Excelsior“ laikraštyje 1932 m., tačiau netrukus po to jis buvo mobilizuotas, priklausė pasipriešinimo judėjimui ir kaip kareivis, ir kaip fotografas, panaudodamas litografo specialybę klastojo pasus ir kitokius dokumentus, fiksavo ir Paryžiaus okupaciją, ir išlaisvinimą. Jam grįžus iš karinės tarnybos A. Vigno studija buvo finansiškai silpna, todėl R. Duano pasirinko fotografo darbą Renault korporacijoje.

Darbas komercinėse kompanijose[taisyti | redaguoti kodą]

Darbas Renault buvo svarbus tuo, kad čia R. Duano atrado darbininkų sluoksnio gyvenimą, solidarumą ir orumą. Jo kūryboje dominuoja ne vienas revoliucingas, net anarchistinis bruožas. Vienas svarbiausių – noras prabilti apie Prancūzijos darbininkų ir smulkiosios buržuazijos gyvenimo sąlygas. Fotografo darbai informuoja apie socialines permainas, vykusias tuometinėje Prancūzijoje. Deja, dėl nuolatinio vėlavimo į darbą 1939 m. jis buvo atleistas (vėluodavo, nes naktimis vonioje ryškindavo nuotraukas). Kaip jis pats sakė, „darbas Renault buvo fotografo karjeros pradžia ir mano jaunystės pabaiga“. Iškart po karo fotografas dirbo Life ir kituose tarptautinį pripažinimą pelniusiuose leidiniuose, Alliance ir Rapho fotoagentūrose.

Kurį laiką po karo net ir priešindamasis savo asmeniniams įsitikinimams R. Duano dirbo mados ir aukštuomenės fotografu žurnale Vogue nuo 1948 iki 1951. Pavargęs nuo reklamos tuštybės jis visada geriausiai pailsėdavo fotografuodamas savo pažįstamų vestuves, saulutėje pasišildyti susėdusias kirpėjas, o ypač – gatvėse žaidžiančius darbininkų vaikus. Tą patį jis darė ir septintą dešimtmetį, kai humanistinė fotografija tapo nepopuliari ir niekas R. Duano nebesidomėjo, kai išnyko visi užsakymai ir nebeliko galimybių leisti knygas.

Tuo laikotarpiu R. Duano susipažino su daugeliu Prancūzijos menininkų – Giacometti, Cocteau, Leger, Braque, su tokiomis asmenybėmis kaip tapytojas Picasso, poetas Prevert, violončelininkas Baquet jie tapo labai gerais draugais.

Kūrybinio pakilimo laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Nors R. Duano pradėjo fotografuoti 1929 m. ir darė tai iki pat mirties (1994), jo kūrybinio pakilimo laikotarpiu laikytini 1945–1960 m. Tuomet kilo didelis susidomėjimas humanistine – poetine fotografija, kuri teikė karo nukamuotai Europai atgimimo viltį. Beje, ta pati banga apie 1960 m. pasiekė ir Lietuvą, kai pradėjo kurti Antano Sutkaus, Algimanto Kunčiaus, Romualdo Rakausko, Aleksandro Macijausko karta, atgaivinusi Lietuvos fotografiją.

Chronologija[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1994 balandžio 1 d. miršta Paryžiuje.
  • 1985 Kuria asmenybių portretus žurnalui „Femme“.
  • 1983 Supažindinamas su prancūzų aktore ir režisiere Sabine Azéma, kuri vėliau sukurs filmą pavadinimu „Laba diena, pone Duano“.
  • 1967 Keliauja į SSRS dirbti žurnale „Darbo gyvenimas“.
  • 1960 Vieši JAV, ten dirba Holivude ir Palm Springse.
  • 1949-51 Pasirašo kontraktą su „Vogue“ žurnalu.
  • 1946 Raymond Grosset atkuria nuotraukų agentūrą „Rapho Agency“, kurios darbas buvo sustabdytas per II pasaulinį karą. R. Duano su šia kompanija bendradarbiaus beveik 50 metų. Jis dirba savaitinių publikacijų skyriuje. Keliauja kurti fotoreportažų į Jugoslaviją.
  • 1945 Pirmą kartą dirba su Pierre Betz, žurnalo „Le Point“ (leidžiamu nuo 1936 iki 1962) redaktoriumi. Susipažįsta su fotografu Henri Cartier-Bresson, vienu iš fotografijos agentūros „Magnum Photos“ įkūrėjų.
  • 1939 Supažindinamas su „Rapho Agency“ agentūros įkūrėju Charles Rado. Pradeda dirbti laisvai samdomu fotografu.
  • 1934-38 Dirba industrinių objektų fotografu „Renault“ mašinų gamyklose Prancūzijoje.
  • 1932 Parduoda pirmas savo nuotraukas spaudai („L’Excelsior“ laikraščiui).
  • 1931 Dirba André Vigneau asistentu.
  • 1926-29 Studijuoja Ecole Estienne Paryžiuje ir įgyja raižytojo – litografo specialybę.
  • 1912 Balandžio 14 d. gimsta Gentilly mieste, Prancūzijoje.

Apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1986 Balzako premija
  • 1983 Didysis Nacionalinis fotografijos apdovanojimas
  • 1956 Niepce premija
  • 1947 Kodak premija

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]


Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]