Rimdžiūnai (Astravas)
Kitos reikšmės – Rimdžiūnai (reikšmės).
| Rimdžiūnai blrs. Рымдзюны, rus. Рымдюны | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija
|
| Sritis |  Gardino sritis
|
| Rajonas | Astravo rajonas |
| Kaimiškoji apylinkė | Gervėčių kaimiškoji apylinkė |
| Gyventojų | 262 |
Rimdžiū́nai [2] (blrs. Рымдзюны, rus. Рымдюны) – agromiestelis šiaurės vakarų Gudijoje, Gardino srities Astravo rajono Gervėčių kaimiškojoje apylinkėje. Išsidėstęs kairiajame Ašmenos upės krante, netoli šios santakos su Aluošia, 26 km į pietvakarius nuo Astravo. Praeina Varnionių–Žadiškių vieškelis.
Veikia Lietuvių kultūros centras, kultūros namai, dvi mokyklos ir vaikų darželiai (lietuvių ir gudų k.), dvi parduotuvės, paštas ir felčerių-akušerių punktas. Sovietmečiu vaikai (tarp jų ir Alfonsas Augulis – būsimas Lietuvos ir Baltarusijos visuomenės veikėjas) lankė kaimo baltarusišką mokyklą, vėliau įsteigta lietuviška mokykla, kurioje mokytojavo Paulius Beresnevičius ir kiti Lietuvos pedagogai. Netoli Rimdžiūnų yra XIX a. pab. dvaro sodyba, paminklas Pirmojo pasaulinio karo aukoms.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XIX a. minimas kaip kaimas Gervėčių seniūnijoje (Varnionių valsčius).[3]
Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1918–1925 m. veikė „Ryto“ draugijos pradinė mokykla, 1933–1936 m. – lietuviška skaitykla. Abi jas Lenkijos valdžia uždarė. 1994 m. Lietuvos lėšomis pastatytas Lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centras.[4]
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Stanislovas Trepšys (1921–2002) – gydytojas, ilgametis Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vyriausiasis gydytojas, visuomenės veikėjas
- Ona Vaičiulytė-Romančiuk (g. 1958 m.) – Lietuvos ir Lenkijos kalbininkė
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласць – pop-stat.mashke.org.
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Rymdziuny (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 97 psl. (lenk.)
- ↑ Rimdžiūnai. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 717