Puokštinė kelmabudė
| Hypholoma fasciculare | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
(Hypholoma fasciculare) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Puokštinė kelmabudė (lot. Hypholoma fasciculare) – gleiviabudinių šeimai priklausantis nuodingas grybas.
Turinys |
Išvaizda [taisyti]
Kepurėlė (2–7 cm skersmens) iš pradžių pusiau apvali iškili, vėliau paplokščia, dažnai su plačiu gūbreliu. Luobelė lygi blizganti, sieros geltonumo, tačiau vidurys tamsesnis, oranžiškai rudas. Kraštuose dažnai būna geltono šydo plaušingų odiškų liekanų. Kotas 3–6 cm ilgio, labai plonas cilindriškas, taip pat sieros geltonumo. Viršutinėje koto dalyje dažnai būna rinkio pavidalo tamsaus šydo liekana. Lakšteliai platūs tankūs, iš pradžių sieros geltonumo, vėliau rusvi priaugintiniai arba šiek tiek nuaugintiniai. Trama geltona plaušinga, nemalonaus kvapo ir nepaprastai kartaus skonio. Sporos 6–7*3–4 μ m.
Sinonimai: Agaricus fascicularis, Nematoloma fasciculare.
Apsinuodijimo pavojus: puokštinė kelmabudė yra nuodinga, tačiau nevalgoma dar ir dėl kartaus skonio. Grybo nuodingosios medžiagos sukelia vėmimą ir viduriavimą, todėl jis gali būti labai pavojingas pagyvenusio amžiaus silpnos sveikatos žmonėms.
Spalvos kaita: kepurėlės, kaip ir kitų grybo dalių, spalva nesikeičia. Vietoj gūbrelio kartais būna nedidelis įdubimas. Kotas šviesiai gelsvas arba sieros geltonumo, pagrindas rusvo atspalvio. Lakšteliai iš pradžių sieros geltonumo, vėliau žalsvi ir galiausiai žalsvai rudai juosvi. Trama sieros geltonumo, koto trama rusvo atspalvio.
Augavietė [taisyti]
Šis grybas labai paplitęs Lietuvoje, auga krūmynuose ant pūvančios lapuočių ir spygliuočių medienos, ypač ant kelmų ir stuobrių.
Panašios rūšys: Paprastasis kelmutis (Armillaria mellea) ir ypač Švelnioji kelmabudė (Hypholoma capnoides), kurie abu yra valgomi ir lengvai atpažįstami dėl savo baltos visiškai nekarčios tramos.
Literatūra [taisyti]
- Etorė Bielis „Grybai“, „Mūsų knyga“, 2004 m, (138 psl.) ISBN 9955-573-65-1