Pulstakų akmuo

Koordinatės: 54°15′31″š. pl. 25°00′41″r. ilg. / 54.25874°š. pl. 25.011262°r. ilg. / 54.25874; 25.011262
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°15′31″š. pl. 25°00′41″r. ilg. / 54.25874°š. pl. 25.011262°r. ilg. / 54.25874; 25.011262

Pulstakų akmuo slūgso prie pat kelio
Akmenį juosia atraminė sienelė

Pulstakų akmuo – išskirtinis riedulys Šalčininkų rajone, Pabarės seniūnijoje, Pulstakų kaime, prie kelio  105  PirčiupiaiEišiškės , 80 m į pietus nuo sankirtos su keliu  3906  VėžionysDainavaPabarėButrimonys . Pulstakų akmuo yra Šalčininkų rajono savivaldybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas.

Riedulio aplinka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Riedulys slūgso kalvos lėkštame šlaite, kur jis yra įstrigęs plento važiuojamosios dalies rytiniame pakraštyje ir paplentės griovio šlaitelyje. Iš rytų pusės riedulį (maždaug už 2,35-3,45 m nuo jo) pusračiu juosia išbetonuota atraminė sienelė, kurios plotis 35 cm, o iš vidinio vertikalaus šono aukštis virš žemės paviršiaus apie 20 cm. Tarp paminklinio riedulio ir atraminės sienelės šiaurinio galo (t. y. apibetonuoto pusračio viduje) yra dar griovį skersai perkertantis tiesus neilgas ir taip pat žemas cementinis blokas. Paplentės griovyje slūgsančiuose betono blokuose (jų apačioje) įrengtos nedidelės pralaidos kritulių vandeniui griovio dugnu netrukdomai nutekėti. Kitapus rytinės paplentės griovio ir betoninės atraminės sienelės, šlaito viršuje, auga dvi eglės, kadagiai, o už jų pamiške (lygiagrečiai plentui) tęsiasi gruntinis keliukas. Riedulys nėra pažymėtas paminklo ženklu.

Riedulio paviršius turi nuskeltų, iškapotų vietų. Jo paviršiuje iškalta stačiakampė įduba. Pasak senųjų vietos gyventojų, šioje vietoje buvo pritvirtinta atminimo lenta maršalo Juzefo Pilsudskio garbei. Pagal kitą versiją – tai akmuo paminėti Lenkijos prezidento Ignaco Moscickio vizitą, vykusį 1929 m. šiuo, naujai pastatytu keliu („Szlak Marszałka Józefa Piłsudskiego”).[1]

Ant riedulio pastebima baltų kalkinių apnašų pėdsakų, kurie atsirado kelininkams sezoniškai perdažant šį riedulį, t. y. norint, kad jis, kaip transportui pavojingas kliuvinys, būtų gerai matomas. Yra buvę pasvarstymų apie paminklinio riedulio perkėlimą toliau nuo plento, t. y. už paplentės griovio ir ryšium su tuo – apie aplinkos pertvarkymą, kad paplentėje atsirastų aikštelė automobiliams sustoti.

Duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Aukštis – 1,98 m
  • Ilgis – 2,00 m
  • Plotis – 1,45 m
  • Perimetras – 6,10 m
  • Sudėtis – amfibolinis biotitinis granitas (rapakivis)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]