Pianola (knyga)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Pianola (angl. Player Piano) - pirmasis Kurto Voneguto romanas, išleistas 1952 m. Antiutopinio romano istorija vyksta netolimos ateities visuomenėje, kur viskas yra mechanizuota, žmogaus darbas yra nereikalingas. Ši paplitusi mechanizacija sukuria konfliktą tarp turtingos aukštesnės klasės - inžinierių ir vadybininkų - ir žemesnės klasės darbininkų, kurių įgūdžius ir tikslus visuomenėje pakeitė mašinos.

Romanas yra lengvos fantastikos pavyzdys, kuriame itin svarbios socialinės temos. Autoriaus išskirtiniu bruožu tapo jo vartojami ironija ir sentimentalumas, išvystyti jo vėlesniuose darbuose.

Parašyti romaną autorių įkvėpė darbas „General Electric“. K. Vonegutui padarė įspūdį tai, kad darbininkus, atlikusius mašinų valdymo darbą, pakeitė kompiuteriai. Viename interviu 1973 m. K. Vonegutas sakė, kad tai buvo nuviliantis pakeitimas žmonėms, kurie įgyja orumo, dirbdami savo darbą.

Išleidus "Pianolą", tuo metu ji nesulaukė populiarumo. Romanas dar kartą buvo išleistas 1954 m. pavadinimu "Utopia 14", tikintis, kad tai pritrauks fantastikos skaitytojus.


Pavadinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pianola yra modifikuotas pianinas, kuris groja pats. Pianolos klavišai juda pagal skylių, išmuštų besisukančiame ritinyje, raštą. Instrumentas kuria garsus klavišų, judančių aukštyn ir žemyn, pagalba. Klavišų judėjimas sukuria iliuziją, kad nematomas atlikėjas groja instrumentu. Pianola taip pat gali būti grojama rankomis. K. Vonegutas pianolą naudoja kaip metaforą apibūdinti ateities visuomenę, kuri bus valdoma ne žmonių, o mašinų.

Santrauka[taisyti | redaguoti kodą]

DĖMESIO: Žemiau atskleidžiamos kūrinio detalės

Pagrindinis romano veikėjas - inžinierius Polas Proteusas, Iliumo gamyklos inžinierius. Veiksmas vyksta ateities Amerikoje, kur mašinos valdo viską ir verčia žmones jaustis nereikalingais. Kiekvienas visuomenės narys turi specializuotis vienoje srityje, ir visi aukštesnės turtingųjų klasės nariai turi daktaro laipsnį. Galiausiai tai suskaido visuomenę į išsilavinusius mąstytojus ir neišsilavinusius darbininkus. Polas atrodo esantis savo karjeros kelyje - jis turi puikią žmoną, gerą postą Iliumo gamykloje ir galimybę būti paaukštintam pareigose. Tačiau jį vargina abejonės dėl to, kuo pavirto šiuolaikinis pasaulis. Polas Proteusas įsijungia į revoliucinės organizacijos veiklą ir net tampa jos lyderiu. Šią organizaciją įkvėpia praeitis, kai žmonija buvo viso pasaulio esmė. Tačiau organizacija supranta savo misijos beviltiškumą, jų tikslu tampa suteikti žmonėms viltį, o ne revoliucionuoti visuomenę.

Personažai[taisyti | redaguoti kodą]

Polas Proteusas[taisyti | redaguoti kodą]

Polas Proteusas, pagrindinis personažas, yra Iliumo gamyklos viršininkas. Romane jis išgyvena vidinį konfliktą, priverstas pasirinkti, ar tęsti darbą gamykloje ir sulaukti sėkmingos karjeros, ar tapti pasipriešinimo prieš mašinų visuomenę lyderiu. Polo tėvas padarė didelę įtaką, visuomenei keičiantis į mechanizuotą visuomenę. Dėl to Polas atsiduria įdomioje padėtyje. Jis greitai turi būti paaukštintas - vadovauti inžinieriams Pitsburgo gamykloje, didžiausiame gamybos centre rytinėje Amerikoje. Polo viršininkas Koneris pažinojo jo tėvą ir visada ruošė Polą sėkmei. Tai dar komplikuoja situaciją, nes Polas nenori nuvilti Konerio.

Anita[taisyti | redaguoti kodą]

Anita yra Polo žmona. Ji apibūdinama kaip patraukli moteris, per daug trokštanti vyro sėkmingos karjeros. Jai pačiai nepvyko gauti inžinierės darbo ir pasiekti gerų rezultatų koledže. Anita negali turėti vaikų, nors jie su Polu susituokė, kai atrodė, kad Anita nėščia.

Kroneris[taisyti | redaguoti kodą]

Kroneris yra Polo viršininkas ir vienas iš svarbiausių asmenų šalyje. Su savo pavaldiniais jis elgiasi kaip su vaikais ir net savo žmoną vadina mama, kai apie ją kalba su Polu. Jis tvirtai tiki šiuolaikine visuomene ir tuo, kad mechanizacija yra geriausia šaliai.

Edas Finertis[taisyti | redaguoti kodą]

Edas Finertis yra Polo geriausias draugas. Tačiau jų draugystė susilpnėja, kai Finertis užima aukštą postą Vašingtone. Finertis yra keistuolis, kuriam niekada nerūpi, ką apie jį mano kiti. Jo prasta higiena yra aprašyta romano pradžioje. Būtent Finertis priverčia Polą mąstyti apie revoliuciją ir įstoti į revoliucinę organizaciją.

Šepardas[taisyti | redaguoti kodą]

Šepardas, kaip ir Finertis, yra Polo draugas ir pavaldinys. Jie visi trys buvo draugai, būdami jauni inžinieriai. Tačiau jų draugystei trukdo tai, kad Šepardas pavydi Polui sėkmės ir žiūri į jį kaip į konkurentą.

Lašeris[taisyti | redaguoti kodą]

Lašeris su Polu susipažįsta bare ir įsitraukia į diskusiją apie šiuolaikinę visuomenę. Polą sudomina Lašerio mintys, bet jis dar nežino, kad Lašeris yra slaptas revoliucinės organizacijos viršininkas.

Šeichas[taisyti | redaguoti kodą]

Šeichas yra sektos dvasinis lyderis. Jis keliauja po Jungtines Valstijas, norėdamas pasimokyti iš galingiausios pasaulio šalies, kaip pagerinti žmonių gyvenimus jo karalystėje. Tačiau pamatęs amerikietiškos viuosmenės modelį, darbininkus jis prilygina vergams.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]